Norint, kad krikštynos būtų išties įsimintina ir graži šventė reikėtų skirti laiko šiai ypatingai progai pasiruošti. Tradiciškai krikštynų organizavimo pareigos ir atsakomybė yra paskirstytos gan griežtai, bet šiomis dienomis jau įprasta, kad krikštijamo vaiko tėveliai ir būsimieji krikštatėviai tariasi, konsultuojasi tarpusavyje ir krikštynų scenarijų kuria kartu.
Jeigu žmonės, pakviesti tapti vaiko krikštatėviais nepažįsta vienas kito, yra iš skirtingų šeimų, vaiko tėveliai galėtų pasirūpinti, kad jie susipažintų, tuomet abu būsimieji krikšto tėvai turės galimybę ruošiantis krikštynų ceremonijai tartis tarpusavyje įvairiais šventės organizaciniais klausimais.

Pirmasis žingsnis rengiantis krikštynoms - apsilankymas pagal parapiją priklausančioje bažnyčioje. Svarbu, kad ne tik tėvai, bet ir būsimieji krikštatėviai pabendrautų su kunigu, užduotų rūpimus klausimus. Žinotina, kad kunigas gali pasiūlyti apsilankyti trumpose paskaitose, kuriose supažindinama su Krikšto sakramento priėmimo reikšme, krikštatėvių būsimomis pareigomis.

Kai kuriems būsimiems krikštatėviams, ne mažiau svarbi užduotis yra išrinkti vaikui krikšto rūbelius. Pagal tradicijas, tai būdavo būsimos krikštamotės pareiga - ji atvažiuodavo pas būsimą krikštavaikį, vaikutį išmaudydavo ir aprengdavo pačios pasiūtais krikšto rūbeliais. Dabar krikštamotės dažniausiai teiraujasi tėvų, kokių rūbelių jie pageidautų. Tuomet mokančios siūti, padovanoja savo rankų darbo rūbelius, kitos perka parduotuvėse. Kartais tėvų prašymu tiesiog įteikia pinigus, kad jie patys galėtų išrinkti atžalai krikšto rūbelius. Jeigu tėvai nepageidauja kokių nors naujų rūbelių, o tiesiog vaikutį aprengia turimais, priimta, kad tokiu atveju krikšto mama padovanotų krikštavaikiui skraistę, kuri bus uždedama jau kunigui pakrikštijus vaiką, kaip naujo gyvenimo pradžios simbolis. Krikšto rūbeliai dažniausiai būna baltos spalvos, kartais turi melsvus ar rausvus elementus, pavyzdžiui, - įsegtą kaspinėlį. Tiesa, per krikštynas priimta, kad melsvu akcentu būtų puošiamos mergaitės, o rausvu - berniukai.

Pačių krikšto tėvų aprangai jokių griežtų reikalavimų nėra. Tik krikštijant mažą vaikutį, nemažai, kas atkreipia dėmesį į tai, kad rūbai būtų patogesni, nes ceremonijos metu mažylis gali pradėti muistytis, tad su labai įmantria apranga, gali būti sunku nulaikyti krikštavaikį ant rankų. Rūbų spalva taip pat neturi reikšmės, tiesiog kartais krikštatėviams iškyla klausimas ar galima rengtis juodos spalvos rūbais. Prietaringi žmonės juodą spalvą sieja su nelaimėmis, gedulu, tuo tarpu neteikiantis prietarams didelės reikšmės, juodos spalvos rūbus laiko praktiškais bei elegantiškais. Visgi dauguma krikštatėvių renkasi šviesesnių atspalvių rūbus. Turint galimybę, krikštavaikių aprangą galima derinti su būsimų krikšto tėvų rūbais.

Pagal susitarimą krikštamotė turėtų pasirūpinti ir krikšto žvake, bei jos papuošimu. Pageidautina, kad žvakė būtų iš tikro geltono vaško arba baltos spalvos, norint - žvakę galima papuošti krikštavaikio inicialais.

Iš senų laikų kilusi ir ta tradicija, jog krikštynų pyragu visus vaišindavo krikšto mama, todėl ir dabar neretai tėveliai sutaria, kad krikštynų tortu pasirūpintų krikšto mama. O tuo tarpu krikštatėvio "pareiga" yra krikštynų dieną paaukoti pinigų bažnyčiai. Jokios griežtos sumos, kiek pinigėlių reikėtų aukoti nėra, kiekvienas sprendžia pagal savo galimybes. Tačiau būtina pabrėžti, jog tai nėra privaloma, o tiesiog susitarimo reikalas.

Vis daugiau tėvelių pageidauja, kad krikštynos nebūtų paminimos kaip vien "užstalės baliukas", tad dažnai yra numatomas šventės planelis arba net visas krikštynų scenarijus ir visai nesvarbu ar krikštynose dalyvaus, tik keletas artimų žmonių ar bus kviečiama kelios dešimtys svečių. Smagi, gerai organizuota ir dėl to sklandžiai vykusi šventė, visiems paliks šiltus ir neišdildomus įspūdžius. Kuriant krikštynų scenarijų tėvai pasidalina darbais su būsimais krikštatėviais. Dažniausiai būtent krikštatėvių yra prašoma būti iniciatyviausiais krikštynų dienos dalyviais. Jiems gali būti patikėta pravesti kelis smagius žaidimus svečių būryje, pasirūpinti krikštynų laikraštuku, kuriame smagiai ir nuotaikingai pateikta informacija apie krikštijamą vaikutį. Arba pasirūpinti atminimo atvirutėmis, jas galima būtų apipavidalinti vaikelio nuotraukomis ir kaip prisiminimą apie krikštynas įteikti visiems šventėje dalyvavusiems svečiams.

Tikimasi, kad prieš susėsdami prie vaišių stalo krikštatėviai pasakys kalbą ar tostą, galbūt skirs eiles savo krikštavaikiui. Žinoma, yra kur kas nuoširdžiau, kai kalbą ar eiles parašo patys krikšto tėvai.

Esama ir tam tikrų prietarų, kuriais neretai vadovaujasi krikštatėviai. Kaip antai, krikštynų dieną vaiko tėveliams įteikiamas maišiukas su kruopomis, cukrumi, muilu ir keliomis monetomis. Tikima, kad tada vaikutis augs sotus, švarus, laimingas ir turtingas. Kad gyvenime vaikas nepritrūktų pinigų - krikšto tėvas prieš važiuojant į bažnyčią į mažylio batuką įdeda monetą. Taip pat sakoma, jog mergaitę į bažnyčią vežti turi krikštamotė, o krikštijamą berniuką - krikštatėvis. Atitinkamai ir pačioje bažnyčioje, ceremonijos metu, mergytę ant rankų dažniausiai laiko krikšto mama, o berniuką - krikšto tėvelis.

Priimta, kad krikštijamo vaiko tėveliai įteikia gražiai ant popieriaus lapo apipavidalintus 10 įsakymų krikštatėviams. O krikštatėviai gali atsilyginti tuo pačiu ir parengti šmaikščius įsakymus mažojo krikštavaikio tėveliams. Ir tai tik keletas pavyzdžių, viskas priklauso nuo būsimų krikštatėvių išmonės ir fantazijos.

Krikštatėviai neretai svarbia užduotimi laiko ir dovanos rinkimą būsimam krikšto vaikui. Vieni nori, kad dovana turėtų simbolinę reikšmę, kiti linkę dovanoti praktiškus daiktus. Galima pasiteirauti vaiko tėvų, galbūt jie turėtų kokių nors pasiūlymų ar pageidavimų, be to planuojant pirkti tradicinę ar religinę dovaną reikėtų jų paklausti ar dar kas nors iš svečių nežadėjo pirkti tokios pačios dovanos, kad nebūtų taip, jog vaikutis dovanų gaus kelis sidabrinius šaukštelius ir kelis kryželius. Tos tradicinės dovanos, įteikiamos krikštynų proga, ir yra jau minėti sidabriniai ar auksiniai kryželiai, pakabukai, sidabrinis šaukštelis, ant kurio dažnai išgraviruojami vaikučio inicialai. Tai gali būti ir Biblija, vaikiška maldaknygė ar paveikslas su stilizuotu angelu sargu.
Krikštatėviai galėtų įteikti dekoruotą prisiminimų dėžutę, į kurią galima būtų įdėti krikšto žvakę, rūbelius ar skraistę, Krikšto priėmimo pažymėjimą, sudėti gautus atvirukus su palinkėjimais. Arba sukurti krikštynų albumą, kurį turėtų palinkėjimais užpildyti visi svečiai. Toks albumas galėtų būti vėl pildomas gražiais žodžiais Pirmosios Komunijos priėmimo proga, o per vestuves jau galėtų būti įteiktas suaugusiam vaikui.
Besirenkantys praktiškas dovanas vaikams gali įteikti pasakų knygą, smagų žaidimą ar žaislą. Pagal galimybes galima dovanoti ką nors iš vaikiškos technikos arba tiesiog įteikti dovaną-čekį. Krikšto tėvai besirūpinantys vaiko ateitimi, krikštynų proga gali atidaryti krikštavaikio vardu sąskaitą banke ir kas kažkiek laiko pervesti tam tikrą sumą pinigėlių arba tiesiog padovanoti taupyklę ir kaskart apsilankius pas krikštavaikį ją nors ir simboliškai papildyti.

Ne vienam būsimam krikšto tėveliui turbūt aktualus ir tas klausimas, kiek gi pats pasiruošimas krikštynoms kainuos materialiniu aspektu. Čia pateikta sąmata tik orientacinė, nes daug kas priklauso nuo krikštatėvių išmonės, bei asmeninių finansinių galimybių.

Auka bažnyčiai. Nėra nustatyta jokių griežtų reikalavimų, kiekvienas krikštatėvis gali paaukoti tiek, kiek leidžia galimybės. Tai gali būti ir 10 ar 20 litų, gali būti ir keli šimtai. Tačiau dažniausiai aukojama suma yra nuo 50 iki 100 litų.
Krikšto rūbeliai. Jei pagal susitarimą krikštamotė rūbelius siūs pati, kainuos tik medžiaga ir papuošimai. Jeigu visgi nutars pirkti, kainos svyruoja nuo 40 iki 200 litų ir daugiau.
Krikšto žvakė. Vidutiniškai krikšto žvakė kainuoja nuo 4 iki 10 litų; žvakės papuošimas - nuo kelių litų iki 20 ir daugiau.
Krikštynų tortas/pyragas. Jei būsima krikšto mama yra puiki kulinarė, kodėl gi torto neiškepus jai pačiai. Perkant parduotuvėje, tortų, krikštynų tematika, kaina svyruoja nuo 60 iki 300 litų ir daugiau.
Krikštynų dovana. Tradicines dovanas (sidabrinį šaukštelį, kryželį, pakabuką) galima įsigyti vidutiniškai už 100 lt. Žinoma galima rasti tiek pigesnių, tiek brangesnių. Įdomūs žaidimai, žaislai ar knygos kainuos nuo 30 iki kelių šimtų litų. Dovanas - čekius galite išsirinkti už jums priimtina sumą.
Staigmenos, kitos krikštynų smulkmenėlės. Priklauso nuo to kokį krikštynų scenarijų sugalvosite, kokias staigmenas paruošite krikštavaikio šeimai ir svečiams. Vieni gali išleisti 30-50 litų, o kiti kelis šimtus ir daugiau. Pavyzdžiui paprasti balionai pripildyti helio dujomis kainuoja 4 - 8 lt. Butelis šampano ar vyno, ant kurio galima užrašyti palinkėjimus - 30 lt ir daugiau. Palinkėjimų albumas 20 - 50 litų. Krikštynų laikraštukas 5 - 40 lt.
Kitos išlaidos. Pagal susitarimą su krikšto vaiko tėveliais. Galbūt pasidalinsite išlaidas už fotografo paslaugas, vaišes ar transporto išlaidas.

Būtina dar kartelį pabrėžti, kad krikšto tėveliai prisideda prie šventės organizavimo pagal savo išgales. Nėra ir negali būti jokių griežtų reikalavimų ką pirkti ir kiek mokėti. Svarbiausia yra nestokoti originalių idėjų ir geros nuotaikos, kad pats pasiruošimas tokiai šventei būtų lydimas tik pačių gražiausių emocijų.

Senaisiais laikais, pakrikštytam žmogui būdavo velkami nauji balti marškiniai, kurie simbolizavo naują gyvenimą, skaistumą, šventumą ir tai, jog jau nuplauta gimtoji nuodėmė. Šiandien gi, krikšto marškinius pakeitė simbolika - balta skraistė. Tačiau labai dažnai sureikšminame ir tuos rūbelius, kuriais vaikelis yra puošiamas ir dažniausiai jiems skiriamas didžiausias dėmesys, kai tuo tarpu simbolinę reikšmę turi būtent baltoji skraistė. Nėra ko stebėtis, daugelis krikšto tradicijų ir vertybių pasikeitė iki šių dienų. Kad ir tai, jog melsva spalva simbolizuoja Marijos apsiaustą, o rožinė - Jėzaus Kristaus. Bet mes savo sūnūs puošiame melsvos spalvos, o dukras rožinės spalvos elementais. Kartais atsiradusios taisyklės būna stipresnės ir tvirtesnės nei protėvių paliktos tradicijos ir vertybės.
Bet iš tikrųjų pati svarbiausia krikštynų apeigų simbolika yra žvakė, kuri simbolizuoja apšviestą žmogaus gyvenimą, sąsają su amžina šviesa, ji yra nuolatinė palydovė, tai tarsi susiliejimas su Jėzumi Kristumi. Krikšto žvakė žmogų lydi iki pat gyvenimo pabaigos tuomet ji ir baigia degti. Šiandien tėveliai gali rinktis iš gausybės siūlomų žvakių, jos gali būti dekoruotos, puoštos įvairiomis detalėmis ar derinamos prie vaikelio drabužėlių. Svarbos tame nėra, svarbu - žvakę išsaugoti.
Taigi, ne svarbu kokios bus krikštynos: iškilmingos, gausios ar artimų žmonių rate, šiuos du simbolius: baltą skraistę (rūbelius) ir žvakę, turi kiekviena šeima.
Krikšto rūbas velkamas būtent tam vienam žmogui, todėl negalima krikšto rūbelio nei parduoti ar nuomoti, nei dovanoti ar paskolinti. Jie turi būti tėvų saugomi ir dovanojami vaikams kai jie suaugs. Jokių būdų negalima krikšto žvakės atiduoti ar išmesti, ji turi būti saugoma iki vaiko Pirmosios Komunijos, kur vėl ją uždegsite. Ne valia jos deginti kada tik panorėjus, krikšto žvakė uždegama ypatingais vaiko gyvenimo atvejais (sunki liga, vestuvės, mirtis), jos turi užtekti visam gyvenimui.
Krikštynų pokylio metu galima padaryti iškilmingą Krikšto žvakės ir rūbelių perdavimą, tuomet gal taip būtų pabrėžtinas šių daiktų svarbumas.

Jei krikštynos vieną dieną:
Grįžus iš Bažnyčios, papietavus ir atlikus visas numatytas „apeigas" pokylio metu, skirkit laiko simboliniam vaikelio nurengimui ir rūbelių tėvams įteikimui. Krikšto mama paėmusi vaikelį, visų svečių akivaizdoje nuriša jam skraistę, sakydama tokius žodžius:

Baltas rūbas šventu vandeniu šlakstytas
Laimę dovanos tau nematytą.
Krikšto žvakės liepsna karšta
Ilgą kelią nušvies tavo širdyje.

Tuomet laikydama rankose skraistę ir turėdama rankose žvakę:

O rytoj išaušus rytui, šiuos rūbus dėvėtus krikštui
Jūs priglauskite prie šių dviejų simbolinių daiktų.

Žvakę ir skraistę krikštamotė paduoda mamai. (Antrieji žodžiai primena, kad ir tie rūbeliai, kuriais vaikelis papuoštas taip pat turi būti saugomi kaip ir krikšto žvakė bei skraistė).

Jei krikštynos dvi dienas:
Antros dienos rytą krikštamotė pradeda krikšto rūbelių ir žvakės perdavimu tėvams. Po rytinio pasisveikinimo prie stalo svečių akivaizdoje į skrynią (gali būti su užraktu), ar į dekoruotą dėžutę (mamos gali pačios išdekoruoti kad ir dėžutę nuo batų) ar į medvilninį maišelį, sudėti krikšto rūbelius, skraistę ir krikšto žvakę. Taip pat galima sudėti tokius simbolinius daiktus, kaip rūtos šakelė (jei krikštijama mergaitė) - ji simbolizuoja dorybę, pinigėlį - turtingą gyvenimą, pliušinį meškutį - ramų, baltos rožės žiedą - laimingą ir nusisekusį, duonos bei cukraus gabaliuką - sotų ir pasaldintą gyvenimą. Ir visą tai palydėti žodžiais:

Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis.
Ir tik vėliau, išsivystė tradicija kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu. Tiesa, iki pat devintojo amžiaus krikštatėviais daugeliu atveju būdavo vaikų biologiniai tėvai arba įvaikintojai ir tik vėliau, pamažu krikšto tėvais tapdavo šiek tiek tolimesni artimieji. Dar po kurio laiko šias pareigas galėjo atlikti ir šeimos draugai.

Kaip išsirinkti krikšto tėvus

Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi.
Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai, tuo tarpu jau vyresnis vaikas krikštatėvius gali pasirinkti pats. Taip pat reikia pagalvoti apie tai ar rinksitės tik vieną krikštatėvį ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus. Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį.
Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų. Skirtingai nei ankstyvosios bažnyčios laikais, patys vaiko tėvai negali būti krikštatėviais.
Ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininku, tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas.
Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais. Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti. Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas, bet tėvai dažnai net nepasidomi ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą.
Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės.
Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis. Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų. Tačiau katalikų bažnyčia primena, jog svarbiausia, kad krikšto tėvai būtų turtingi dvasiškai.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes? Be galo svarbu, kad krikštatėvis suprastų Krikšto sakramento reikšmę, kad išmanytų tikėjimo doktrinas, nes juk tiesioginė pareiga bus padėti krikšto vaikui žengti tikėjimo keliu.
Svarbiausia susidėlioti prioritetus ir neskubant apgalvoti visus pasrinkimo variantus, nes krikštatėvius pasirenkame visam gyvenimui, ir keisti jų nebegalėsime.

Kaip buvo minėta anksčiau, vaikas gali turėti daugiausiai du krikštatėvius (būtinai skirtingų lyčių), tačiau patys krikštatėviai gali turėti keletą ar net daugiau krikšto vaikų. Vaikai gali būti susiję giminystės ryšiais arba būti iš visai skirtingų šeimų. Dvynukų, trynukų tėvams, besiruošiant krikštyti atžalas turbūt neretai iškyla klausimas - „o kiek gi krikšto tėvų reikės"? Pagal bažnyčios nuostatus, galima pasirinkti tiek bendrus krikštatėvius vienu metu gimusiems vaikams, tiek skirtingus. Tarkim dvynukų atveju, galima pasirinkti tik vieną krikštatėvį, arba krikštatėvių porą. O jei tik pageidaujate kiekvienas dvynys gali turėti savo krikštamotę ir krikštatėvį.

Kai Krikšto sakramento priėmimo dieną atvyksite į bažnyčią kunigas pasveikins ir tėvus, ir būsimus krikštatėvius. Praneš, kad šią ypatingą dieną vaikutis bus pakrikštytas ir gaus Dievo dovaną - naują gyvenimą.

Liturgijos metu, kunigas kreipsis į krikšto tėvus, klausdamas jų ar jie pasiruošę priimti šią pareigą, ir ar stengsis iš visų jėgų vaikui padėti pažinti Dievą. Verta įsiklausyti į liturgijos žodžius, dabar jie skirti žmogui ne tik kaip krikščioniui, bet ir kaip krikštatėviui. Kunigas nurodys ne tik svarbiausias pareigas, kurias reikės atlikti būnant krikšto tėvu, bet taip pat pabrėš vaidmenį, kaip vaiko bendrakeleivio, kartu einančio tiesos ir tikėjimo kryptimi.
Ceremonijos metu atkreipkite dėmesį į naudojamus simbolius - vandenį, kuris nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį, tikėjimo Dievu kelyje. Tokie simboliai pabrėžia krikšto tėvų pareigą, puoselėti išskirtinai dvasingus santykius su savo krikšto vaikais.

Krikštatėvių pareigos

Tai, kad esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą. Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą. Verta sau atsakyti į tokius klausimus : „ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"; „ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?", „ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?".
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą.
Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Žinoma, krikštavaikio gimtadienio turbūt nepamiršite, bet įsiminkite ir šios, gimimo dienos Kristuje, datą. Ta proga galima pasveikinti vaiką tiesiog paskambinus ar nusiuntus atvirlaiškį. Aišku, jei tik yra galimybė,galima susitikti ir paminėti šią dieną visiems kartu - vėl uždegti krikšto žvakę, peržiūrėti krikštynų nuotraukas.
Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui.
Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią.
Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.
Išlikęs gajus požiūris, kad mirus tėvams, krikštatėviai privalo auginti savo krikšto vaiką, tačiau tai nėra oficiali pareiga, nebent tokią valią tėvai būtų išreiškę galiojančiame testamente. Tai daugiausiai lemia bendražmogiški faktoriai - jei krikštatėviai bendrauja su vaiku, padėdavo tėvams jį auklėti, tikėtina, kad ištikus tokiai nelaimei jie tikrai prisiims atsakomybę už vaiką.

Krikštatėviai atlieka ypatinga vaidmenį, ne tik tą dieną, kai ya priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą. Būtent todėl, šeima renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu. Lygiai taip pat ir krikštatėviai, prieš priimant kvietimą, turi apvarstyti, ar tikrai susidoros su tokiomis svarbiomis ir tuo pat metu nepaprastai kilniomis pareigomis.

1.Krikštatėvių pasirinkimas.
2.Apsilankymas bažnyčioje, po kurio žinosite tikslią krikštynų datą ir laiką.
3.Kvietimų svečiams išsiuntimas.
4.Šventės vietos pasirinkimas.
5.Fotografo ir/ar filmuotojo užsakymas.
6.Pasirūpinimas apranga (savo ir vaikelio).
7.Šventės scenarijaus kūrimas.
8.Dovanų pirkimas (vaikui, svečiams, krikštatėviams).
9.Krikštynų torto užsakymas.
10.Pasirūpinimas šventės transportu bei svečių nakvyne.

Pirmasis žingsnis, ruošiantis krikštynoms, tai apsilankymas savo parapijos bažnyčioje. Apsilankymo metu papasakojama, kada ir kaip vyks Krikštas. Per šias dvi savaites tėvams ir būsimiems krikštatėviams organizuojamos paruošiamosios krikšto paskaitos, dar vadinamos krikšto katechezės užsiėmimais. Šių užsiėmimų metu tėvai supažindinami su krikštu, jo procesu bažnyčioje, išmokinamos krikšto ceremonijos metu sakomos maldos, taip pat pateikiami įvairūs patarimai krikšto tėvams, kuriems po krikštynų suteikiama dar viena pareiga - padėti užauginti vaikelį.
Taigi dar prieš apsilankant pas kunigą, svarbu jau žinoti, kas taps jūsų vaikelio krikšto tėvais.
Krikštatėviais kviestini praktikuojantys katalikai nuo 16 metų amžiaus, priėmę Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramentus. Taip pat jie privalo gyventi tokį gyvenimą, kuris atitiktų tikėjimą ir prisiimamą atsakomybę - krikštatėviai tampa dvasiniais krikštijamojo tėvais ir yra kartu su tėvais atsakingi už vaiko krikščionišką auklėjimą. Dažniausiai, ir tai jau tapo tradicija, krikšto tėvais kviečiami patys artimiausi žmonės: broliai, seserys ar kiti giminaičiai. Abu tėvai, nenorėdami, kad kuri nors pusė būtų nuskriausta, vieną krikšto tėvą renkasi iš vienos, kitą - iš kitos pusės. Geriausias pasirinkimas - kai krikšto tėvai būna susituokę, taigi jais dažniausiai gali būti tiek giminaičiai, tiek draugai. Nesiūloma rinktis visiškai vienas kito nepažįstančių žmonių, nes bijoma, kad santykiai su draugais gali nutrūkti ir vaikelis liks be savo globėjų, dažnai dar vadinamų „antraisiais tėveliais". Kitas, ne mažiau svarbus akcentas - vaikelio krikšto vardo parinkimas. Krikštijamiesiems rekomenduojama duoti krikščioniškus vardus, kad jie turėtų šventąjį globėją ir gyvenimo pavyzdį. Jei parinktas vardas - ne šventojo - būtinas antras šventas vardas.
Krikšto tėveliai taip pat turi įvairių įsipareigojimų. Vienas iš jų, pagal senas tradicijas, pasirūpinti vaiko krikšto drabužėliais, kuriais prieš krikštynas jie patys vaikelį ir turės aprengti. Šiandien tokios tradicijos nėra griežtai laikomasi, todėl šios užduoties įgyvendinimu gali pasirūpinti ir vaiko tėveliai. Taigi drabužėlių pirkimas - tai susitarimo reikalas tarp tėvų ir būsimų krikšto tėvų. Drabužėliams nėra taikomi kažkokie reikalavimai ar standartai, svarbiausia, kad jie būtų baltos spalvos, nes balta spalva simbolizuoja kūdikio tyrumą ir nekaltumą. Šiais laikais tėvai pradeda elgtis drąsiau ir vaikus puošia įdomiau: puošiant mergaites, suknelė parenkama balta su įvairios spalvos gėlytėmis, o berniukai, kaip tikri džentelmenai, kostiumais. Taip pat drabužių pasirinkimas priklauso ir nuo metų laiko bei oro sąlygų.
Kitas svarbus krikštynų atributas - krikšto žvakė, kurią dažniausiai taip pat perka krikštatėviai. Krikšto žvakė, kuri pagal katalikų tradiciją vaikelį turi lydėti iki gyvenimo pabaigos: pradedant nuo krikšto, paskui per pirmąją Komuniją ir galiausiai, ji turi sudegti prie karsto - svarbiausių žmogaus gyvenimo momentų palydovė.
Po visų krikšto apeigų laukia šventė. Protingiausia, kai tėvai šventės vietą pasirenka netoli bažnyčios. Vertėtų pagalvoti apie tai, kad vaikas mažas ir kad svečiams, atvykusiems iš kitų miestų taip bus daug patogiau. Taigi kelionė nuo bažnyčios iki šventės vietos turėtų trukti kuo trumpesnį laiką.
Kviesti svečius reikėtų pradėti netrukus poto, kai apsilankoma bažnyčioje ir surandama vieta, kur bus švenčiama. Taipogi svarbu žinoti kiek bus svečių ir užsakyti šventės vietą. Siūloma kviesti pačius artimiausius žmones, kurie iš tiesų jūsų šeimai linki tik gero. Nes sakoma, kad iki trijų mėnesių, jei aišku vaikas krikštijamas būtent iki šio amžiaus, vaiko momenėlis yra labai atviras, todėl blogą linkinčių žmonių mintys gali paveikti vaikelį.
Kad šventinė nuotaika būtų puiki, su kavinės ar kitos patalpos savininkais galite susitarti, kad šventinis vakaras būtų uždaras. Jeigu krikštynų šventėje dalyvauja vaikai, gražu, jei sugalvosite, kokias mažas dovanėles ir mažiesiems svečiams.
Smagiausia dalis - dovanų įteikimas. Dažniausia per krikštynas dovanojamas auksas ar sidabras. Šiais laikais madinga dovanoti sidabrinį šaukštelį ar auksinį angeliuko pakabuką, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje juvelyrinių prekių parduotuvėje. Nesiūloma dovanoti auksinio kryželio, nes sakoma, kad vaikas visą gyvenimą „neš kryžių". Apskritai, dovanos būna simbolinės, tačiau nepamirškite mažajam vaikeliui padovanoti ir kokį žaisliuką, kuris jam bus daug mielesnis nei kiti daiktai.
Dovanomis keičiasi ir krikšto tėveliai. Ką jie vienas kitam padovanos, nėra svarbu, svarbiausia, kad per pačias krikštynas sėdėtų stipriai susiglaudę, kad vaiko dantukai būtų tankūs.
Nors visas šis pasiruošimas krikštynoms atrodo labai sudėtingas, tačiau, jei norite, kad jūsų šventė būtų graži ir linksma ne tik jums, bet ir jūsų svečiams, viską darykite su didele meile ir noru. Ir pamatysite, kaip bus linksma prisiminti vaikelio Krikšto dieną.

Kai po krikštynų apeigų visi iš bažnyčios grįžta namo, krikštamotė mergaitės mamai dovanoja muilo - kad turėtų kuo vaiką prausti, kruopų - kad košės išvirtų, ir cukraus, kad turėtų kuo tą košę pagardinti.
Į bažnyčią reikia važiuot tiesiausiu keliu, kad gyvenimas tiesus būtų.
Krikštatėviai nuprausia ir aprengia vaikelį.
Jei prieš bažnyčią palypėsi ant akmens - vaiko dantys augs kieti ir gyvenimas tvirtas bus.
Po bažnyčios, namie vaiką reikia iškelti virš vaišių stalo, kad visą gyvenimą turėtų ko valgyti.
Kadangi pagal tradiciją krikšto tėtis su krikšto mama tampa kone giminėmis, jie apsikeičia dovanomis.
Seniau krikštynos būdavo gana greitai - trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo. Sakydavo, kol vaikas nepakrikštytas, jo nesaugo žmonių bendruomenė ir gali apkeisti laumės. Ir dėl to, ir kad niekas nenužiūrėtų, šalia žibindavo žvakę.
Kūmai jau iš posakio „Svočia bagočka, o kūma - rinktinė“ aišku, kad krikšto tėvai lemia visą tolesnį vaiko gyvenimą, jam tarsi persiduoda jų charakterio bruožai. Todėl jie turi būti darbštūs, padorūs, tvarkingi, protingi. Sakydavo, kad senbernio ar senmergės geriau neimti į kūmus, nes ir vaikas toks bus. Dažnai nežiūrėdavo giminystės, o kviesdavo ypač gerbiamus parapijos žmones. Galėdavo krikštyti ir seneliai, bet rinkdavosi jaunesnius žmones, kad ilgesniam laikui globotų vaiką.
Geriausia, kad krikšto tėvai būtų ne vyras ir žmona. Tada vaikas turi dvi jį globojančias šeimas, be to, net ir geriausioje šeimoje kyla pykčių bei barnių, o tada ir vaikas bus nervingas. Jei naujagimis būdavo silpnutis, jį galėjo pakrikštyti pribuvėjos.
Prieš bažnyčią Drabužėlius vaikui siūdavo kūma. Suvalkijoje buvo įprasta visus krikštijamus vaikus rengti pirmagimio krikšto marškinėliais. Sako, tada ir broliai, ir sesutės draugiškesni būna. Vaiką į bažnyčią išruošdavo pribuvėja. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų. Vaiko vardo tėvai iki krikšto garsiai nesakydavo, o tik pašnibždėdavo kūmams. Iš čia linksmos istorijos, kaip krikšto tėvai pamiršdavo, kas jiems sakyta, ir patys suimprovizuodavo bažnyčioje. Keliaujant į bažnyčią vaiką iškeldavo pro langą, nes per slenkstį išneši - atsitiks kas blogo pakeliui.
Po bažnyčios „Išvežėm pagoniuką, parvežėm Joniuką. Išvežėm pagonytę, parvežėm Onytę“, - sakydavo krikštatėviai. Jie paskelbdavo mažylio vardą ir kuo greičiau jį išvystydavo (kad greitai bėgioti pradėtų), prinešdavo prie krosnies ir paliesdavo rankyte (kad vaikas nuo namų nenutoltų). Tada prieidavo broliukai ir sesutės, pasveikindavo naująjį krikščioniuką ir už tai gaudavo vaišių.
Valgį į krikštynas susinešdavo svečiai: kas lašinukų, kas dešros ar kiaušinienės. Kūmai krikštasuolėje sėdėdavo meiliai susiglaudę (jei ne, svečiai paspausdavo) tam, kad vaiko dantukai būtų tankūs.
Krikšto tėvų pareigos Krikštavaikio ryšys su krikšto tėvais būdavo labai stiprus. Jie dalyvaudavo didžiosiose šeimos šventėse, per Velykas ar Atvelykį būtinai turėjo numarginti margutį krikšto vaikui. Neretai krikštatėviai jį vesdavo prie Pirmosios komunijos ar sutvirtinimo sakramento. O Suvalkijoje buvo paplitusi tradicija, kad krikšto mama ar tėtis būna piršliais krikšto vaiko vestuvėse.