Mokykliniai sveikinimai

Data: Ketvirtadienis, 2009-12-17, 12:42 PM | Žinutė # 16

[ (LT) ]

Tautvyda Marcinkevičiūtė

Pirmoji mokytoja

Pirmą raidę rašyti mus moko
Ar pratybose piešti save,
Kad pažintų kiti mus pirmokai,
Ir kaip pereiti saugiai gatve.

Kaip iš ryto atlikt kūno mankštą,
Kaip laikyt pirmąkart rašiklius,
Mums darželiuos jau būtų per ankšta, -
Lai kiti ten vaikučiai paklius.

O mes žaisim kartu šį žaidimą,
Nes Ji mums lyg tikroji mama,
Kai mums mokantis nuostaba ima,
Ji brangi mums todėl, kad pirma.

Atsijungęs

Atile

Data: Ketvirtadienis, 2009-12-17, 1:07 PM | Žinutė # 17

[ (LT) ]

BŪSIU PIRMOKĖ

Aš jau didelė esu,
Būsiu greit pirmokė.
Gero elgesio daržely
Auklėtoja mokė.

Išrikiuoti jau žaislai,
Susodintos lėlės.
Kad sudėčiau žodelius,
Laukia kaladėlės.

Aš šiandieną jau galiu
„Mama“ parašyti.
Imsiu knygą į rankas,
Mokysiuos skaityti.

/Nijolė Morkūnaitė/

Atsijungęs

zuika

Data: Trečiadienis, 2010-04-14, 10:26 PM | Žinutė # 18

[ (LT) ]

Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau penktokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.

Atsijungęs

zuika

Data: Trečiadienis, 2010-04-14, 10:28 PM | Žinutė # 19

[ (LT) ]

Šiandien pirmąkart žaisliukams
Teko likti namuose,
Parkeris, sąsiuvinukai
Vietoj jų kuprinėje.
Tu nuo šiandien pirmokėlis,
Tau daug daug sėkmės linkiu,
Lai spalvotas vadovėlis
Taps geru tavo draugu.

Atsijungęs

Vai2ske

Data: Trečiadienis, 2010-04-14, 10:43 PM | Žinutė # 20

[ (LT) ]

Ketvirtoku isleistuvems

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų,
Tyliai sėdime suole, rimties paliesti,
Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo:
- Kas nutiko? - paklausė kreida nedrąsi.
Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule,
Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes.
Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko,
Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes
Tik svečiais beužklysim, suradę minutę.
Vis toliau ir toliau nuo vaikystės šalies –
Štai todėl šiandien mes truputėlį nuliūdę,
Lik sveika, mano klase pirmoji. Sudie.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Atsijungęs

nerida

Data: Šeštadienis, 2010-10-02, 12:58 PM | Žinutė # 21

[ (US) ]

Čeža lapai auksinio rudens,
Paukščių virtinės dangų graudina.
Tavo akys su liūdesiu žvelgs
Pro mokyklinį langą į tylą.
O paskui tarp senelių suolų
Ties kruva sąsiuvinių palinksi
Nerimausi dėl kito klaidų
Ir taisysi, taisysi, taisysi.
Mokiniai vis ateis ir išeis,
Pasiėmę tavęs po dalelę,
O tu šilto rugsėjo takais
Naujus mokinius vesi į kelią.

Šypsena – tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
B. Ferrero

Atsijungęs

nerida

Data: Šeštadienis, 2010-10-02, 12:58 PM | Žinutė # 22

[ (US) ]

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį "ačiū",
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.

Šypsena – tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
B. Ferrero

Atsijungęs

nerida

Data: Trečiadienis, 2011-07-27, 10:52 PM | Žinutė # 23

[ (US) ]

Mokytojams - auklėtojoms

Tebūna kasdienybė panaši į duoną:
soti, ir pilnavertė su kvapnia pluta,
dosniai dalink žinių aruodą,
kurį pasės tavo globojama karta.
o kai pavargęs nuo nedėkingumo
norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - Augantis žmogus

Po jūsų saule mes tokie gležni,
po jūsų dangumi mes tokie mažučiai,
ant jūsų žemės mes tokie geri,
kad mums baisu rytoj kitokiais būti.
tačiau mes stiebiamės viršūnėmis į jus
mes norime labai toli matyti,
kaip auga žodžių miškas neramus
jaunystė, darbas, pareiga, draugystė.

Iš tavo rankų - į pasaką,
iš tavo rankų - į žinių šalį,
iš tavo rankų - į gyvenimą,
tu - kūrėjų kūrėjas
tu sukuri žmogų ir atiduodi jį gyvenimui

kuo daugiau išdalina kitiems
tuo labiau praturtėja pati
skleidžia šilumą savo visiems
neša žiburį šviesų kely.
kas ji?
mokytojo širdis
kviečia augti dvasia ir protu,
moko būti pačiu savimi,
ji vis žadina laisvę žmonių
ji vis ten, kur vaikystė žavi.
kas ji?
mokytojo širdis.
jai vis lemta sutikti mažus,
prisirišti prie jų ir pamilt,
užauginti jaunystės sparnus
ir paspaudus rankas išsiskirt
kas ji?
mokytojo širdis - jūsų širdis
džiaugiuosi, kad buvau jūsų mokinys

Šypsena – tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
B. Ferrero

Atsijungęs

nerida

Data: Trečiadienis, 2011-08-03, 3:15 PM | Žinutė # 24

[ (US) ]

Mokytojau, mylėk mano vaiką lyg savo –

Kai manęs nėra – atstok jam mamą.

Mokytojau, globok mano vaiką lyg savo –

Kai draugų nebus – atstok jam draugą.

Mokytojau, saugok mano vaiką lyg savo –

Kai tėvai kažkur – atstok jam tėvą.

Mokytojau, tikėk mano vaiku lyg savo –

Kai vilties nebus – suteik jam viltį.

Juo tikėk labiau negu manim, negu savim –

Tegu meilėje širdis maža gyvena

Ir nepajunta kadugio dyglių,

Ir su geniais lai laimę sau kalena…

Ir gulbėmis lai skraido virš kalnų –

Suteik svajonę vaikui mano.

Tik savo širdį atidavęs,

Žiūrėk, praėjus laikui,

Atrasi atvaizdą Tu savo veido

Ant mūs kartu auginto vaiko.

Šypsena – tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
B. Ferrero

Atsijungęs

	Antradienis, 2024-11-26, 8:18 PM Welcome Svečias Pagrindinis \| Registracija \| Prisijungti
	''Kartą užsukęs, negali sustot...''

Page 2 of 2 « 1 2
Forum moderator: Laurituke