Nėra žodžių kalboje tokių,
Nes apsakyti negaliu,
Ką šiandieną aš jaučiu...
Ir padėkos tikrai čia maža,
Bet gaila iš tiesų,
Daugiau aš nieko negaliu,
Tik tai ištart žodelį - „ačiū".

* * *

Draugams

Dėkui už rūpestį, meilę, už šiltą draugystę,
džiaugiamės, kad esate mūsų draugais.
Dėkui už prisiimtą atsakomybę,
tapus mūsų sūnelio/dukrytės krikšto tėvais.

Dėde..., teta... ,

2009 m. rugpjūčio 15 d.
kviečiu Jus pasidžiaugti su manimi Krikštynų švente.
Noriu, kad šią svarbią mano gyvenime dieną
lydėtumėte ir taptumėte mano Krikšto tėveliais.

Šventės pradžia 15 val.
Vilniaus šv. Onos bažnyčioje

... (vaiko vardas ) ir tėveliai

Krikšto dieną prisiminę, sveikinam, Sūnau, Tave.
Auk tėvynei Tu didvyriu – būki ten, kur šauks garbe.
Mums, Sūnau, nebūsi mažas, nes juk vyras Tu esi.
Būk gyvenimui ne pažas… Tu Karalium būk širdy.

Didžiadvasis, gailestingas – gerumu pasižymėk.
Niekada nebūk klastingas – jei mylės ir Tu mylėk.
Gerbdamas kiekvieną žmogų, tapsi pats didžiu žmogum,
Tik tarp tikrų dvasios lobių rasi sau tyrus turtus.

Tave kimine per Krikštą, rodom Tau mes „Dievo pirštą“ -
Paklausyk antrų tėvų ir laimingas būsi Tu.

Nepamirštamas rytas Krikštynų,
Kai vitražų šventuosius languos
Apipylė Jus Viešpats iš tyrų
Taurumu Dievo Dvasios šventos.

Jo šaltiniuos semiu meilės versme
Ir saulėtą palaimą nešu.
Rytmetinę bažnytinę giesmę
Dovanoju iš rankų Krikštu.

Spinduliuojanti saulė nušvito
Dėl dvasingo gyvenimo ryto.

Atėjus iš po Motinos širdies,
Iš tikrojo lietuviškumo –
Apdovanota Tu sparnais vilties,
Dvasia beribio padorumo.

Mes džiaugiamės augindami Tave
Darželiuose tarp žalių rūtų,
Kad Tavo lūpose skambi daina
Ramybe tėviškėlei būtų.

Kol žalią žemę dukterys mylės
Ir užaugins vaikuos tėvynę –
Nė vienas Krikšto lašas neišnyks,
Tautoj išugdęs lietuvybę.

Linkim Tau sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.

Mylim Tave, Krikšto Dukra,
Viliamės tokios lemties,
Kurios siekiai nesuzlunga,
Nes jai Dievas kelią ties.

Nuo tos dienos, kai Krikšto marškiniais aprengę žvelgėm,
Akimirksnis prabėgo – patikėt, Sūnau, sunku.
Kad štai dabar jaunystės baltas žirgas galvą lenkia –
Ir klesti Tavyje didi jėga jaunų žmonių.

Laimingas visad būki siekių kelyje, svajoki!
Lai išsipildo Tavo visos viltys ir planai,
O metai bėga pasiekimų džiaugsmo nuvilioti…
Ir kol Tu jaunas, skrisk kaip skraido tik sapnai.

Paseksim pasaką žvaigždėtą
Atėjusiam iš ateities.
Nutiesim kelią jam saulėtą,
Apgaubsim skraistėmis vilties.
Krikštynų puota Jo likimui -
Tai nuostabios lemties pradžia.
Šios šventės laukęs nuo gimimo
Lai džiaugias mūsų dovana.

Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.

Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos.
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.

Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo Mažyliui artimiausi draugai!

Žiūrime mes į mažulį ir svarstome, kuo jis bus: artistu, kariu, mokslininku, o gal kokiu laureatu...
Tačiau nepriklausomai, kokios žvaigždės jam bešviestų,
Svarbiausia, kad viena iš jų būtų tikro Žmogus žvaigždė.
Nors tai ne profesijos žvaigždė, bet be jos bet kas tampa niekuo.
Pakelkime tostą už tai, kad tokia žvaigždė vaikeliui visuomet rodytų kelią...

Dovanojam Tau dvylika žodžių. Priimk juos, išdėliok aplink save kaip brangiausius Tavo širdelei žaislus, o kai užaugsi pajusk, suprask...
Tegu tampa jie Tavo Gyvenimu, Tavo Malda...
...Siela... Jausmas... Tyrumas... Meilė... Žodis... Pagarba... Išmintis... Prasmė... Tikėjimas... Grožis... Džiaugsmas... Gėris...
Krikštynų proga Tau linki krikšto tėveliai

Dievas davė žmogui nuostabių dovanų:
Meilę,
Kūrybą,
Viltį ir
Krikšto angelą.
Kai šitas angelas šalia - svajonės pildos visada!

Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.

Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.

Gyvenimo keliai vos matos.
Kiek jų daug, kokie jie platūs.
Dar nežinomi beveik ...
Na tai kas, tik drąsiai eik!

Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.

Ne visos audros nuoskaudas palieka -
Po jų sušvinta mėlynai dangus...
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.

Meiliai šypsosi saulutė,
skleidžias mėlyna žibutė,
čiulba linksmas vyturys,
džiaugsmas beldžias į duris:
šiandien krikštytas, vaikeli,
tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
ir tėveliams tu padėsi...

Pagalba naujokams ir ne tik čia