Kalėdų rytą eina kuo anksčiausia gyvulių šerti.

Kalėdų pirmą diena. tegalima valgyti tik tuos valgius, kurie padaryti Kūčiose (Viduginų k., SaloČių v.).

Kalėdų rytą pirmiausia valgydavo po gabalėlį Dievo pyrago, paskum paprastą pyragą su taukais, nugraibytais nuo skystimo, kuriame virdavo mėsą. Galop valgydavo mėsos, ir taip pasistiprinę eidavo bažnyčion (Gumbelių k., Vabalninkas).

Parėję iš bažnyčios, pirmiausia būtinai valgydavo miežinio pyrago.

Moterys ir mergaitės slėpdavo iš rudens riešutus, o per Kalėdas gausiai visiems dalydavo.

Kalėdų pirmą dieną negalima valgyti su peiliu, nes ištiks nelaimė.

Pirmą Kalėdų dieną negalima galvos šukuoti, nes žvirbliai rūtas kapos.

Jei pirmą Kalėdų dieną iš šieno byra grūdai, bus geri metai, jei nebyra — blogi.

Pirmą Kalėdų diena negalima eiti į svečius; tik namie galima padainuoti, pašokt.

Pirmą Kalėdų dieną visą laiką sodžiuose giedodavę Šventas Kalėdų giesmes. Vakarą sueidavę į vieną kiemą ir giedodavę rožančių. Pasibaigus giedojimui, atnešdavo muziką, ir pats šeimininkas pradėdavo šokti. Tada būdavo baigtas adventas ir pradėtas mėsaėdas.

Kalėdos trunka iki Trijų Karalių. Tuo metu vakarais moterims negalima verpti, nes kandys siūlus sukapos

Prieš Kalėdas reikia grąžinti visas skolas. Jei negražinsi visus metu busi skolingas.

Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių visi vakarai vadindavosi „šventvakariais“. Per tą laiką nieko negalima dirbti (verpti, malti), nebent tik plunksnas plėšyti.

Jei Kalėdos baltos, tai Vėlykos bus žalios ir atvirkščiai.

Seniau vyrai priskaldydavo malkų, atnešdavo žalią šaką (eglės, pušies ar kadagio),
aprišdavo obelis, kūrendavo pirtį. Temstant pirmi prausdavosi vyrai, o po jų
moterys ir vaikai. Visi persirengdavo švariais šventiniais drabužiais.

Prieš dengiant Kūčių stalą, po balta staltiesia paklojama šieno.Ant stalo
padedama kryžius, žvakė, kalėdaičiai ir visi paruošti valgiai. Užtekėjus
vakarinei žvaigždei sėdama valgyti. Uždegama žvakė ir šeimos galva
pradeda maldą. Po to dalijimasi Kalėdaičiu (plotkel, pašventinta duona),
linkima vieni kitiems laimės, džiaugsmo, sveikatos...Pavalgę Kūčių vakarienę,
einama į bažnyčią į Bernelių (Piemenėlių) Mišias.

Viduryje stalo - lėkštė su parpeliais (kūčiukais). Žmogus ima saują ir suskaičiuoja; jei lyginis skaičius – ištekės ar ves; jei „lyka“ (nelyginis skaičius) – teks metus palaukti. Jei prie kiekvieno asmens yra kūčiukų indelis, kiekvienas skaičiuoja savo.

ATEITIES „SPĖJIMAS

Ištrauk vieną iš paruoštų maišiukų:

* pinigai – turtai tavęs laukia
* anglys – saugokis gaisro
* sėklos – sėkmingi metai
* gintaras – meilė + vestuvės
* medžiaga – būsi tėvas ar motina
* rožinis – Dievas laimins

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Kiekvienas traukia po šiaudą; kuo ilgesnis, tuo ilgiau gyvens: vaidinimėlyje kartais keli ilgi šiaudai sukišami vienas į kitą ar sulipinami, kad būtų labai ilgas šiaudas. Ilgas šiaudas reiškia taip pat, kad kitais metais bus daug linų. Arba: jei ilgas – nutekėsi/vesi toli; trumpas - arti.

Traukiant iš po staltiesės:
ilgas šiaudas – ilgas gyvenimas
– ilgai vestuvių lauksi

trumpas šiaudas – ne per ilgas gyvenimas
– ne per ilgai vestuvių lauksi

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Mergaitės susikimba rankomis, užsimerkia (ar užrišamos akys). Vaikinas nuveda jas prie nekultų javų (šiaudų ir kviečių su varpomis krūvelė). Jei užsimerkusi dantimis ištraukia grūdingą kviečių varpą, ištekės už turtingo vyro.

„BURTAI“ SU VEIDRODŽIU

Kūčių naktį žiūrėk pro raudoną šilkinę skarelę į veidrodį. Ką jame pamatysi, tas išsipildys... Žaidžiama taip: ant didelio veidrodžio uždedamas piešinys; žmogui pažiūrėjus, visiems atsukamas – parodomas, komentuojamas.

„BURTAI“ SU ŠUKOMIS

Dvi draugės paima veidrodį, uždega dvi žvakes, padeda dvejas šukas. Katras vaikinas atėjęs paims kurios šukas, už jo toji ištekės.

12 ŽVAKIŲ

Naujųjų Metų naktį mergaitė uždega 12 žvakių ir padeda prie veidrodžio, ilgai žiūri, kol „pamato ateitį“. Žaidžiama taip: kol viena ilgai žiūri, kiti nuleidžia kokį nors piešinį; arba galima turėti tuščius “veidrodžio” rėmus, į kuriuos kiekvienam žaidėjui įdedamas piešinys.

TAVO MYLIMOJO ATVAIZDAS

Atsisėsk. Žiūrėk tarp žvakių į veidrodį. Pamatysi!

APSAUGA NUO RAGANŲ

Norint „apsiginti nuo raganų“, reikia aplink save auksiniu rakteliu apsibrėžti ratą. Mažas vaikas “bijo” raganų, tad vyresni pamoko, ką reikia daryti, kad nebijotum...

LOJIMO „BURTAI“

Pavalgiusios Kūčias, mergaitės basos bėga malkų parsinešti ir klausosi, iš kurios pusės loja šunys – iš ten ateis piršliai. Kai “šunys loja”, kas nors padeda atspėti, iš kurio miesto ar gatvės piršliai atjos…

AUKSINIS ŽIEDAS

24 val. į stiklą vandens įmetamas auksinis žiedas ir apie kažką mąstoma... Tada tas „atvaizdas“ ir pasirodo. Pasirodymas tinka draugaujančioms poroms.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

* Jei Kūčių diena saulėta - kitais metais gali tikėtis gero pupų ir žirnių derliaus, jei lyja - miežiai gerai derės.
* Žemdirbiai Kūčių naktį žiūri į dangų. Jei naktis žvaigždėta, giedra - tai ženklas, kad ateinančiais metais gyvuliai gerai augs, bus daug vaisių, miško gėrybių, o jei apsiniaukusi - bus geras javų derlius.

Per Kūčias negalima

* Valgyti mėsiškus patiekalus.
* Sakoma, kad jei per Kūčias kam nors ką paskolinsi, tai jam kartu ir savo laimę atiduosi.
* Nelaužyk balanų, neskaldyk malkų, nes gyvuliai gali ragus nusilaužti.
* Negalima ir siūti, nes priešingu atveju avims galvos svaigs, gyvuliai sunkiai priauglio susilauks.
* Verpti, malti, malkų skaldyti, kulti taip pat negalima. Šie triukšmingi darbai gali supykinti Perkūną, o šis sukels ateinančių metų didžiules vasaros audras, jos pakenks pasėliams, gyvuliams, trobesiams, žmonėms.
* Kūčioms nepalik nesuverpto kuodelio, nes jį prispjaudys raganos.
* Sakoma, kad Kūčių naktį dvyliktą valandą gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, tačiau žmonėms nevalia jų klausytis, nes tas, kas jų kalbą išgirsta, greitai miršta.

Pagalba naujokams ir ne tik čia