Kaip tik čia į pagalbą gali atskubėti tėvai. Štai keletas būdų, kuriais galite pasinaudoti nepriklausomai netgi nuo to, ar patys išmanote discipliną, kurią padedate vaikui mokytis, ar ne.

• Efektyviausia naujus žodžius ar taisykles mokytis ne už rašomojo stalo, o ką nors veikiant: išėjus pasivaikščioti, važiuojant automobiliu, pakeliui į mokyklą, parduotuvę ar treniruotę. Vaikui šis laikas neužsifiksuos kaip nuobodi pamokų ruoša, taigi jis ne taip pavargs, ne taip išsisukinės ir tinginiaus. O kai grįžęs namo sės prie namų darbų, jo laukia staigmena: kalimas, kurio jis taip nekenčia,
jau bus davęs savų rezultatų, nauji žodžiai (taisyklės, daugybos lentelė) bus išmokti!

• Geriausiai įsimenama kai mokomasi atsikrais etapais. Tų pačių žodžių ar taisyklių klauskite vaiko keletą kartų per dieną. Pamatysite, kaskart jis prisimins vis daugiau.

• Labai naudinga tai, ką mokėtės, pasikartoti prieš miegą ir ryte – tai išties veiksmingas metodas.

• Įdiekite vaikui pasitikėjimą savo jėgomis. Jei iki šiol jam mokytis nesisekė – tokius mokymosi būdus pasiūlykite jam kaip „slaptą triuką“, kuris tiesiog negali nesuveikti.

• Kuo dažniau girkite savo vaiką, priminkite, kad net ir jūsų padedamas rezultatų jis vis dėlto pasiekė pats, taigi jei prireiks – kitą kartą galės šias užduotis įveikti ir be jūsų pagalbos.

• Motyvacija ir paskatinimai tikrai nepakenks. Jei už geresnius mokslo rezultatus nenorite atsidėkoti pinigais ar daiktais, apdovanokite kokią svarbesnę ar didesnės apimties užduotį įveikusį vaiką kitomis staigmenomis: nupirkite bilietą į kiną, čiuožyklą ar iškepkite jo mėgstamą picą.

Be abejo, toks mokymosi drauge būdas – nemenkas krūvis ir tėvams. Juk tai reiškia, kad kasdien pamokas ruošti teks ir jums, į kelionę ar pasivaikščiojimą imtis vadovėlį arba ant lapelio susirašyti informaciją, kurią reikia išmokyti.

Tačiau naudodami šiuos triukus jūs bent šiek tiek sumažinsite savo vaiko mokymosi krūvį, palengvinsite jo gyvenimą, suteiksite pasitikėjimo savo jėgomis ir parodysite, kaip atkakliudarbu galima pasiekti trokštamo rezultato.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų - nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti“ ir neiti į mokyklą. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruoštų pamokų priklauso jūsų meilė jam, ar bijoti tiek, kad prasidėtų neurozė.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis į lauką ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite į vaiko norus, tačiau pamokų ruošimo neatidėkite labai vėlai į vakarą, kai mažasis jau bus pavargęs. Jei sėdėti su pamokas ruošiančiu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimybę paklausti, jei ko nesupranta - būtina. Ypač tai svarbu pradinukams, kurie, anot psichologės, linkę neatidžiai skaityti užduotis ir dėl to privelia klaidų ar atlieka tik dalį to, ką reikėtų. Labai gerai, jei tėvai skatina vaiko atsakomybę už tai, kaip jis susideda daiktus į kuprinę, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui būtų smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinktą žadintuvą.

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes – kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Pažįstu mokytoją, radusią labai tinkamą bausmę - jei vaikas dukart neparuošia namų darbų, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinktą eilėraštį ir jį išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais tėvams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago“ skonį – tai moko, kaip elgtis gyvenime.

„Muštruotojams“ reiktų priminti, kad, žinoma, geriausia, kai viskas padaryta, tačiau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pavėlavę į darbą? Vargu. Tad ir iš vaiko nereikėtų reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonumų, bet jis mokės su jais susidoroti. Todėl patarkite pačiam pasisakyti mokytojai, kad nespėjo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokytų“, kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitinėti atskirai, juk taip gaus papildomo dėmesio.

Visada ruošiant pamokas su tėvais, vaikas gauna labai daug dėmesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai galės pats, vaikas ims apgaudinėti – apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaugęs su juo pasėdėtų. Tai vyksta nesąmoningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar tėčio matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu būnant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaidų, tačiau vaikas neišmoksta pamokų ruošti pats.

Taigi idealus variantas – leisti ruoštis pačiam, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei jūsų atžala nuolat parneša mokytojos pastabų dėl neatliktų užduočių, pakalbėkite, kodėl taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „žiūrėk, kokia vištos koja rašai“, ar per aukštai pakelta kartelė?

Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pailsėjęs vaikas – tad stebėkite, kad mokinukas miegotų 9-10 valandų per parą. Jei labai nesiseka mokytis, pasidomėkite, kaip vaikas sutaria su klasės draugais, kaip mokosi jie – kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klasėje balta varna.

Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai – reikia ir nubausti. Tik bausmės turi būti adekvačios. O pabaigai norėtųsi priminti, kad ne tik tėvams turi rūpėti, kad pamokos būtų paruoštos - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pačiam vaikui.

Pagalba naujokams ir ne tik čia