Lietuvių kalbos tarmės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik antroji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštatis (K. Jaunius žemaitis), todėl laikoma, kad jis aprašė šias ypatybes tiksliau.
Z. Zinkevičiaus klasifikacija
žemaičių tarmė:
vakarų žemaičiai (Karklė, Klaipėda, Plikiai, Priekulė, Šilutė, Žardė)
šiaurės žemaičiai:
kretingiškiai (Kretinga, Darbėnai, Endriejavas, Gargždai, Judrėnai, Kalnalis, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai)
telšiškiai (Telšiai, Gadūnavas, Ylakiai, Klykoliai, Luokė, Mažeikiai, Papilė, Pikeliai, Seda, Skuodas, Viekšniai, Žemaičių Kalvarija)
pietų žemaičiai:
raseiniškiai (Raseiniai, Eržvilkas, Kelmė, Pagramantis, Skaudvilė, Tauragė, Viduklė)
varniškiai (Varniai, Karklėnai, Kuršėnai, Kvėdarna, Laukuva, Šaukėnai, Šilalė, Švėkšna, Užventis, Žemaičių Naumiestis)
aukštaičių tarmė:
vakarų aukštaičiai:
kauniškiai (Kaunas, Birštonas, Daukšiai, Garliava, Griškabūdis, Jieznas, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Liubavas, Lukšiai, Marijampolė, Prienai, Punia, Šakiai, Veliuona, Vilkija, Vilkaviškis)
Klaipėdos krašto aukštaičiai (Pagėgiai)
šiauliškiai (Šiauliai, Ariogala, Baisogala, Girkalnis, Jonava, Joniškis, Kalnujai, Rudiškiai, Skaistgirys, Šakyna, Šaukotas, Šiluva, Žagarė)
rytų aukštaičiai:
anykštėnai (Anykščiai, Adomynė, Balninkai, Lyduokiai, Panemunėlis, Svėdasai, Žemaitkiemis)
kupiškėnai (Kupiškis, Palėvenė, Pandėlys, Papilys, Skapiškis, Subačius)
panevėžiškiai (Panevėžys, Biržai, Joniškėlis, Karsakiškis, Kavarskas, Krekenava, Linkuva, Miežiškiai, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Pašvitinys, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Saločiai, Siesikai, Smilgiai, Šeduva, Traupis, Vabalninkas, Vaškai, Vidiškiai, Žeimelis)
širvintiškiai (Širvintos, Gelvonai, Giedraičiai, Musninkai, Ukmergė)
uteniškiai (Utena, Alanta, Daugailiai, Debeikiai, Dusetos, Inturkė, Kriaunos, Kuktiškės, Molėtai, Obeliai, Rokiškis, Salakas, Užpaliai, Zarasai)
vilniškiai (Vilnius, Adutiškis, Daugėliškis, Dieveniškės, Dysna, Dotenėnai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Maišiagala, Mielagėnai, Nemenčinė, Pabradė, Palūšė, Rimšė, Švenčionėliai, Švenčionys, Tverečius)
pietų aukštaičiai (Alytus, Aukštadvaris, Druskininkai, Dusmenys, Eišiškės, Kabeliai, Kaniava, Leipalingis, Marcinkonys, Merkinė, Musteika, Nemunaitis, Palomenė, Rudamina, Rudnia, Simnas, Valkininkai, Varėna, Veisiejai, Vievis, Žasliai)
[taisyti]
K. Jauniaus ir A. Salio klasifikacija
žemaičių tarmė:
dounininkai
dūnininkai
donininkai
vakarų aukštaičiai:
žiemiečiai
veliuoniečiai
pietiečiai
vidurio aukštaičiai
rytų aukštaičiai:
pantininkai
pontininkai
puntininkai
dzūkai
kiton pusėn važiuoju su reikalais ar šiaip po centrą pablūdinti 
