tas zondavimas tai kanalelis tarp akies ir nosytes netruksta gimstant arba jis uzakes yra todel zonduoja, isvalo ji.

Geras regėjimas tiesiog būtinas norint sėkmingai vairuoti automobilį, dirbti kompiuteriu, skaityti. O jis taip lengvai pažeidžiamas. Daug skaitant ir rašant, ilgai dirbant kompiuteriu, akys dažnai pavargsta, nuo reto mirksėjimo sausėja ragena. Šiuolaikinį žmogų nuolat lydi nepalankios aplinkos sąlygos, neigiami pojūčiai, įtampa, stresai, sunkiųjų metalų kintamo magnetinio lauko ir radiacijos poveikis. Tokiomis sąlygomis, ypač aktyviai dirbant, mūsų organizmas pradeda jausti maistinių medžiagų stygių. Subalansuota mityba gyvybiškai svarbi viso organizmo sveikatai, taip pat akims. Jei norite turėti sveikas akis, vartokite maisto papildus su mėlynėmis arba valgykite šias uogas šviežias.

Mėlynės atnaujina daugelį organizmo funkcijų, stabdo senėjimą. Kuo unikalios šios uogos? Mėlynių ekstraktas didina dofamino kiekį smegenyse. Šis junginys reguliuoja svarbiausius smegenų procesus, o kuo jaunesnės smegenys, tuo jaunesnis ir pats organizmas. Padidėjus dofamino kiekiui, išsiskiria augimo hormonas, padedantis atsinaujinti kūno ląstelėms. Valgant mėlynes, pagerėja ląstelių apvalkalo pralaidumas, sumažėja uždegiminių procesų tikimybė, pagerėja nervinių impulsų perdavimas.

Nuo seno liaudies medicinoje mėlynių uogos buvo vartojamos regai ir kraujotakai gerinti. Mokslas patvirtina jų poveikį. Mėlynėse yra bioflavonoidų antocianinių, dėl kurių jos ir yra juodai mėlynos spalvos. Ši medžiaga apsaugo kraujagysles, mažina kraujagyslių sienelių paburkimą, slopina trombocitų agregaciją, turi antisklerotinį poveikį. Be to, tai – antioksidantas, saugantis ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antocianinai veikia tinklainės kraujagysles, pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Gydytojai pastebėjo teigiamą mėlynių poveikį matymui prietemoje. Antocianinai padeda atsinaujinti rodopsinui – medžiagai, kuri padeda matyti tamsoje.

Tiriant mėlynių poveikį regėjimui, buvo pasiekta tiesiog neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, vieno eksperimento duomenys rodo, kad mėlynių ekstraktas gali išgelbėti kataraktos pažeistas akis.75procentai beveik apakusių žmonių ėmė geriau matyti.

Be bioflavonų šviežiose mėlynių uogose yra nemažai beta karoteno ir vitamino C. Beta karotenas organizme virsta vitaminu A (retinolis), kuris būtinas šviesai jautrių medžiagų gamybai tinklainėje, o tai yra viso proceso regėjimo pagrindas. Šis vitaminas – ypač svarbus regėjimui apsaugoti. Jei jo trūksta vystosi vištakumas (sutrinka regėjimas prieblandoje), ima drumstis ragena. Vitaminas A būtinas daugelio organizmo audinių formavimuisi ir normaliai jų būklei palaikyti, regėjimo pigmentui, odos ir gleivinių epiteliui susidaryti.

Vitaminai A ir E apsaugo nuo tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos. Jei organizmas gauna pakankamai vitaminų A, C ir E, mažėja rizika, kad išsivystys katarakta. Vitaminai C ir E veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus organizme. Dėl to akies nervai ir raumenys geriau aprūpinami maisto medžiagomis.

Mėlynės – geras B grupės vitaminų šaltinis. Jose yra nemažai vitaminų B1, B2, B6ir PP, kurie taip pat gerina akių būklę. Taip pat mėlynėse yra organizmui būtinų mikroelementų. Tai ypač geras geležies ir mangano šaltinis. Geležis dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius. Geležis reikalinga tam, kad nesutriktų medžiagų apykaita, nesijaustų nuovargis, nesvaigtų galva, nesumažėtų kraujo kūnelių susidarymas ir t.t. Manganas dalyvauja kaip kofermentas gaminant kraują, padeda kepenims šalinti kenksmingas medžiagas.

Mėlynes ir jų preparatus patariama vartoti tiems, kurių akys nuolat įtemptai dirba – daug skaitantiems, vairuojantiems automobilį, dirbantiems kompiuteriu. Mėlynės padės susilpnėjus regėjimi, sergant trumparegyste. Mėlynių uogos svarbios silpnesnio imuniteto, pagyvenusiems žmonėms, kaip priemonė, papildant vertingų medžiagų, sauganti akies audinius nuo ankstyvo senėjimo, stabdanti kataraktos ir kitų akies degeneracijos ligų vystymąsi.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Pasaulyje yra daugiau kaip 45 milijonai aklųjų ir per 135 milijonus silpnaregių.

Pastebėta, kad šiuolaikinėms technologijoms įsiveržus į žmogaus kasdienybę, vaikų regėjimas pablogėjo pusantro karto. Lietuvoje 26,7 procentai vaikų – trumparegiai. Ką būtina žinoti tėvams, norintiems, kad jų vaikas į šį skaičių nepatektų?

Susirūpinti vaiko regėjimu derėtų dar prieš pasireiškiant pirmiesiems silpstančio regėjimo simptomams. Pagrindinis iš jų – pablogėjęs regėjimas į tolį. Iš arti vaikas mato gerai.

Neretai vaikas skundžiasi akių, galvos skausmu smilkinio ar kaktos srityje, formuojasi įprotis žiūrėti į tolį prisimerkus.

Trumparegių yra platesni akių vyzdžiai, ypač antrąją dienos pusę.

Dėl vaiko regėjimo reikia pasikonsultuoti su akių ligų gydytoju: pirmą kartą – 30–40-tą vaiko gyvenimo dieną, vėliau – 6 mėn., 1, 2, 3, 6, 7 metų amžiuje. Mokykliniame amžiuje profilaktinės okulisto apžiūros rekomenduojamos kartą per metus. Profilaktinės apžiūros labai svarbios siekiant anksti diagnozuoti pirmuosius regėjimo aštrumo pakitimus. Tačiau vien jų nepakanka.

Jei norite džiaugtis puikiu vaikų regėjimu, pirmiausia pasirūpinkite taisyklinga mityba. Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus.

Nuo mažens žinome apie morkų sugebėjimą pagerinti regėjimą. Šiuo požiūriu naudingos ir mėlynės. Nustatyta, jog jos sustiprina regėjimą, matymą prietemoje ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje.

Savo savybes mėlynės išsaugo trintos su cukrumi (bet ne virtos).

Neleiskite vaikui skaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje.
• Neleiskite vaikui žaisti žaidimų mobiliuoju telefonu.
• Kompiuteriu ir televizoriumi vaikas turi naudotis ribotą laiką. Vyresniems nei 10 metų amžiaus vaikams kompiuteriu galima naudotis 1,5–2 val. per dieną. Atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 50 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad vaiko žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn. Televizorių galima žiūrėti tik sėdint.
• Dirbant reikia nuolat leisti akims pailsėti – pajutus nuovargį, daryti 1–2 minučių pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį (greičiau atsipalaiduoja ir pailsi akių raumenys); po 30 minučių įtempto regimojo darbo daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, o po 40–45 minučių – 10 minučių pertrauką.
• Pasirūpinkite akių poilsiu ir mankšta. Patartina vieną minutę dažnai mirksėti – stipriai užsimerkti ir atsimerkti. Akutės pailsės, jei vaikas jas užmerks ir ramiai pasėdės 1–2 min. arba žvelgs pro langą tolyn į erdvę.

Akių mankštos pratimai: nesukant galvos, pažiūrėti į viršų, apačią, į kairę ir dešinę; nesukant galvos, akutes sukti ratu į viršų, dešinę, į apačią ir kairę; akutes sukti 5–6 kartus į vieną, po to 5–6 kartus į kitą pusę.
• Jei akys pavargo, išdžiūvo, paraudo, pradėjo perštėti, galite įlašinti dirbtinių ašarų, pavyzdžiui, „Oftagel”. Jos atnaujina natūralią akių drėgmę.
• Pirkite „teisingas“ knygeles ikimokyklinukams bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams: popierius turi būti baltas, geros kokybės; raidės ne mažesnės kaip 4 mm dydžio; fonas turi būti neryškus. Blogai, jei raidės baltos juodame ar spalvotame fone; tarp eilučių turi būti dideli tarpai, paraštės plačios; 50–70 proc. puslapio ploto turi užimti piešinukas.

Rekomenduojama televizoriaus žiūrėjimo trukmė

Amžius Rekomenduojama trukmė per dieną

Iki 2 metų Nerekomenduojama
2–3 metai Iki 30 minučių
3–5 metai Ne ilgiau nei 40–50 minučių
5–7 metai Ne ilgiau nei 1,5 val.
7–13 metai Ne ilgiau nei 2 val. (su pertraukomis)

Pagalba naujokams ir ne tik čia