Vat geriau jau rūpinkimės organizmo atsparumu ir profilaktiškai vartokim vitaminus,maisto papildus,medų,vaistažolių arbatas...o tie skiepai dar velnias žino iš ko jis padarytas ir kokie tyrimai buvo padaryti,kad nekenktų žmogaus organizmui ir neturėtų tolimesnių pasekmių.
O ekspermentinėm pelytėm ir taip esam ...kai kada

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Įdomu kai jau praėjo panika, ar tikrai tie skiepai apsaugojo tuos, kurie skiepijosi??

Skiepijimų kalendorius – vienas pagrindinių skiepijimų dokumentų. Iš pirmo žvilgsnio kalendorius visiškai paprastas: jame išvardyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tačiau šis paprastumas apgaulingas. Sudarant skiepijimų kalendorių atsižvelgiama į daugybę epidemiologinių, biologinių, ekonominių ir kitų aspektų. Dar prieš porą trejetą metų medikai tėveliams siūlydavo pasirinkti nemokamus skiepus nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemofilus influenze infekcijos arba komercines vakcinas, kurios retai sukelia povakcinines reakcijas. Tačiau šiandien šių vakcinų, kurias galima buvo pasirinkti, ar finansuojamos valstybės, ar papildomai mokamas komercines, nebėra. Valstybė priėmė įstatymą, kad buvusias komercines vakcinas, padaryti nemokamomis ir prieinamomis visiems vaikučiams. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, šiuo metu vaikai nemokamai skiepijami taip (pateikta lentelėje).

Nemokami skiepai neapsiriboja visais vaikų skiepais. Greta valstybės finansuojamų vakcinų Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, yra vakcinų, kurių valstybė finansuoti neišgali. Už jas reikia susimokėti patiems. Dabar tėveliai gali rinktis ir papildomus skiepus nuo vėjaraupių, virusinio hepatito A (geltos), rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, gripo, žmogaus papilomos viruso ar erkinio encefalito Visos šios ligos yra ganėtinai sunkios,galinčios sukelti komplikacijas ir sunkius liekamuosius reiškinius, o vakcinacija gali padėti išvengti šių ligų. Tačiau neretai išgirstame visuomenėje sklandančias kalbas, kad skiepai gali ir pakenkti...
Prieštaraujančios nuomonės

Atvertus internetinius puslapius apie skiepų žalą, galima rasti teiginių, kad skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų. Gydytojas A.Kotakas savo knygoje „Negailestinga imunizacija“ rašo, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti kai kurias ypač svarbias infekcines ligas, o faktai liudija, kad susirgimai tuberkulioze, difterija, kokliušu ir kt. masiškai pradėjo mažėti dar iki tol, kol buvo panaudoti skiepai nuo šių ligų. Tai vyko dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų.
Tačiau ir vėl atsiranda prieštaraujančių nuomonių. Juk, neskiepydami vaikų, tėvai nebeapsaugo jų nuo mirtinai pavojingų ligų – poliomielito, difterijos ar kt. Susirgus šiomis ligomis, pasveikimo tikimybė labai maža, o vienintelė apsauga – skiepai. Atrodo, šių ligų pas mus nebėra, jos liko kažkur praeityje. Deja, mirtimi pasibaigusių difterijos, t.y. panašios į gripą ligos, atvejų neseniai buvo nustatyta Rusijoje. Ši liga kadaise buvo viena dažniausių vaikų ligų bei mirčių priežasčių. 20 amžiaus pabaigoje dešimtys tūkstančių žmonių vėl sirgo difterija, tūkstančiai mirė nuo ligos, kuri, kaip manyta, buvo nugalėta. Iki šiol difterijos pavadinimas asocijuojasi su didele grėsme, nors, atrodo, skiepijimas jau buvo sutramdęs šia pavojingą ligą. Tačiau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Europą sukrėtė netikėta difterijos epidemija, neaplenkusi ir Lietuvos.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota sergamumo difterija atvejų. Tačiau nuo praėjusių metų jau nustatyti net trys šios ligos atvejai vien Kauno mieste, iš jų vienas pasibaigęs mirtimi. Jeigu daugės nesiskiepijančių žmonių, ši pavojinga liga gali imti vėl plisti.

Kita itin sunki liga yra poliomielitas, kuris sukelia sunkią fizinę ir psichinę negalią. Šios ligos sukėlėjas tūno žmogaus organizme, ir tik skiepais įgavus imunitetą, galima būti garantuotiems, kad vaikas nesusirgs poliomielitu.

Vis dėlto skiepai – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų. Tik dėl skiepų pasaulyje šiuo metu nebesergama raupais, Europoje bei JAV neberegistruojami susirgimai poliomielitu. Sergamumas kokliušu, difterija, stablige, tymais, raudonuke, epideminiu parotitu, B hepatitu sumažėjo daugiau nei 90 proc., kai kuriomis ligomis – net daugiau nei 99 proc.

Prisiklausius įvairių nuomonių apie vaikų skiepus, išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Skiepų vakcinos gąsdina ir alergiškus vaikus auginančius tėvus, nes kai kurie medikai teigia, kad jiems gali paūminti alergines reakcijas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad kuo daugiau žmonių paskiepijama, tuo ligų cirkuliacija mažesnė. Tačiau jų vis tiek yra, nes pasiskiepiję ne visi žmonės. Ir, aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo mažiau rizikuoja tie vaikai, kuriuos tėvai atsisakė skiepyti. Bet tam tikra rizika susirgti vis dėlto išlieka, ir ji didės, jei vis daugiau žmonių liks nepaskiepyti. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie turi žinoti ir apie riziką.

Pagalba naujokams ir ne tik čia