• Čiobrelis, kitos kvapiosios žolės dirgina kvėpavimo organus sergant astma. Čiobrelis netinka ir esant nesveikiems inkstams, kepenims.

• Sausos pupelių ankštys skatina šlapimo išsiskyrimą. Jų nuoviras ruošiamas taip: 20-30 g džiovintų ankščių 6-8 valandas pamirkome pusėje litro vandens, 10 minučių tame pačiame vandenyje paviriname ir nukošiame.

• Medus, sumaišytas su šviežiomis burokėlių sultimis (lygiomis dalimis), tinka pablogėjus uoslei – lašiname po 3-4 lašus į abi šnerves rytą ir vakare.

• Ilgai vartojamas šalpusnis, gyslotis, dirvinė našlaitė skatina mažakraujystę.

• Bruknių lapų arbatos ilgai negalima gerti, kai nesveikos kepenys.

• Asiūklio, kraujažolės, smiltyninio šlamučio nereikėtų vartoti sergant artritu, inkstų ar tulžies pūslės akmenlige.

• Nėščioms moterims patyrę žolininkai draudžia vartoti takažolę, raudonėlį.

• Liepžiedžiai netinka lytinio brendimo laikotarpiu ir klimakteriniu periodu.

• Rugiagėlių graižų arbata padeda atsikratyti nuovargio; tačiau ji netinka, kai nuovargis būna dėl išsekimo, ilgalaikio pervargimo ar nemiegojimo.

• Sergant inkstų ligomis nereikėtų vartoti pušų pumpurų arbatos.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Kai kamuoja nemiga, padidėjęs nervingumas

1 d. valerijonų šakniastiebių su šaknimis
1 d. apynių spurgų
2 d. pipirmėčių lapų

1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Kai padidėjęs nervingumas ir padažnėjęs širdies plakimas

1 d. valerijonų šakniastiebių su šaknimis
1 d. sukatžolių žolės
1 d. kmynų vaisių

1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Kai kamuoja nemiga, padidėjęs nervingumas

2 d. valerijonų šakniastiebių su šaknimis
3 d. ramunėlių žiedų
5 d. kmynų vaisių

1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės ryte ir vakare.

Kai padažnėjęs širdies plakimas ir kamuoja skausmai širdies plote

2 d. sukatžolių žolės
2 d. valerijonų šakniastiebių su šaknimis
1 d. kraujažolių žolės

1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po 1/4 (ketvirtadalį) stiklinės.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Aitrioji paprika - pirmoji pagalba persišaldžius. Dažnas nustemba, jog šis aštrus pipiriukas nuo gripo saugo taip pat kaip imbiero, citrinos ir medaus arbata. Stenkitės kuo dažniau patiekaluose naudoti šią prieskoninę daržovę, mat ji palengvina atsikosėjimą, mažina gleivinės paburkimą bei iš bronchų padeda pasišalinti gleivėms.

Apelsinai - Ar žinojote, kad šviežių apelsinų sultys padeda sumažinti aukštą kūno temperatūrą? Taigi jos ne tik skanios, bet ir vertingos siekiant apsisaugoti nuo gripo. Per dieną suvalgykite bent vieną apelsiną ir puiki atgaiva bakterijų puolamam ar vitaminų trūkumo nualintam organizmui - garantuota. Mokslininkai teigia, kad net vienas apelsinas gali patenkinti vitamino C paros poveikį. Apelsinuose taip pat yra bakterijas naikinančių fitoncidų, todėl šie oranžiniai citrusiniai vaisiai - dar vienas natūralus jūsų ginklas kovoje su gripu (juose daug vitaminų C, B1, B2 bei provitamino A.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Granatu sultys - Jose be galo daug vitaminų ir naudingųjų mikroelementų, bet svarbiausia - granatų sultyse gausu lengvai organizmui įsisavinamos geležies, tad joms nėra lygių didinant hemaglobino lygį kraujyje. Tai ne tik puiki priemonė nuo mažakraujystės, tai tikras organizmo stiprinimo eliksyras. Būkite atsargūs tie, kurių jautresni skrandžiai - granatų sultyse daug rūgščių, tad geriau jas gerkite atskiestas vandeniu.

Šaltalankis - polivitamininis augalas, o tai reiškia, kad jo uogos egausu pačių įvairiausių vitaminų. Dėl vitaminų kiekio šaltalankio uogos pripažintos vienu vertingiausių biologiškai aktyvių medžiagų šaltiniu. Šaltalankių sultys - puiki priemonė, padedanti atstatyti jėgas po įvairių ligų ir kaupti jas kovai su virusais.

Eukaliptas- Eukalipto lapuose slypinčios gydomosios savybės pastebėtos dar Australijos aborigenų laikais. Jau tada iš lapų išgaunamas aliejus buvo naudojamas gydyti karščiavimą. Šiandien žinome ir tai, jog eterinis eukalipto aliejus puikiai malšina kosulį ir pasižymi ypatingomis virusus ir bakterijas naikinančiomis savybėmis. Kamuoja kosulys? Į vonią arba garintuvą įlašinkite šio aliejaus ir mėgaukitės garų privalumais. Keletą eukalipto eterinio aliejaus lašų galite sumaišyti su masažo ar kitu aliejumi ir periodiškai įtrinti riešus - sklindantis aromatas nuolat dezinfekuos orą aplink jus ir padės išvengti slogos.

Kardamonas - Šis trečias pagal brangumą pasaulio prieskonis Viduramžiais Europoje buvo pardavinėjamas tik vaistinėse kaip be galo brangus vaistas. Šiandien kardamonas dažnai naudojamas konditerijoje, taip pat rytietiškų patiekalų gardinimui, bet juk neprarado jis ir savo gydomųjų savybių. Visų pirmą - šildančių. Jau pats kardamono pavadinimas arabų kalba reiškia „šildyti". Tamsiuose kardamono grūdeliose slypi eterinių aliejų junginiai, pastarieji ir suteikia organizmą šildantį efektą. Veikliosios medžiagos taip pat šalina iš organizmo gleives, o tai labai svarbu daryti peršalus ir kosint. Štai keletas šildančių ir puikiai tonizuojančių gėrimų: 1. Kava su kardamonu - itin mėgiama arabų - tiesiog į plikomą kavą įberkte žiupsnelį malto kardamono ir bent šaukštelį cukraus. 2. Šiltas pienas su žiupsneliu kardamono ir medumi. 3. Aromatizuota šildanti arbata - vandenyje pavirkite žiupsnelį kardamono, cinamono, keletą gvazdikėlių ir juodųjų pipirų; įberkite arbatžolių ir įpilkite pieno. Po keletos minutėlių perkoškite, pagardinkite medumi ir gerkite.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Greičiau užmigsite, jeigu prieš naktį atsipalaiduosite. Į vonią įlašinkite citrinmedžio žiedų, levandų, rožių eterinių aliejų arba įpilkite ramunėlių, katžolių, vaistinių melisų ir apynių arbatos. Prieš miegą išsiplaukite galvą su raudonėlio žolės nuoviru.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

0,5 kg neluptų švariai nuplautų apelsinų sumalame mėsmale, sumaišome su 100 g tarkuotų krienų, 1 kg cukraus bei 1 l baltojo vynuogių vyno, uždengus maždaug 1 valandą paviriname, atvėsiname, perkošiame (tirščius nuspaudžiame). Gerti po 1/3 stiklinės praėjus 2 valandoms po valgio. Apelsinuose yra daug kalio ir kitokių medžiagų, stiprinančių kraujagysles ir malšinančių galvos skausmus, todėl jie gali būti labai efektyvūs.

Ant kaktos dedami šalti gydomojo molio ir rūgpienio kompresai, o tuo pačiu metu ant kojų - acto, atskiesto šiltu vandeniu, kompresai. Ant kaktos, smilkinių, pakaušio galima dėti molio vandens pavilgus.

Siekiant išvengti migrenos priepuolių, 30 minučių prieš valgį geriamas šaltas vanduo su soda (0,5 arbatinio šaukštelio į 1 stiklinę vandens). Geriama nuosekliai: pirmąją dieną išgeriama 1 stiklinė prieš pusryčius, antrąją - po 1 stiklinę prieš pusryčius ir pietus, trečiąją - po 1 stiklinę prieš pusryčius, pietus ir vakarienę, ketvirtąją - prieš pusryčius 2 stiklines, o prieš pietus ir vakarienę po 1 stiklinę. Padidinus dozę iki 7 stiklinių per dieną, ją taip pat nuosekliai po 1 stiklinę mažinama.

Į drobinį maišelį įberiama druskos, palaikoma šaldiklyje, priglaudžiama prie viršugalvio ir 10-15 minučių pagulima stengiantis maksimaliai atsipalaiduoti. Kai druska sušyla, maišelį uždedama ant kaktos ir užmerktų akių. Jeigu šios procedūros neužtenka skausmui numalšinti, galima ją pakartoti.

Norint išvengti migreninių galvos skausmų arba juos numalšinti, kasdien naudinga išgerti po 2-3 stiklines arbatinio grybo antpilo.

Į vonią prileidžiama šilto vandens, įpilama 1 stiklinė obuolių acto ir pagulima joje 15 minučių. Po to pastovima po vėsiu dušu, nusišluostoma ir 30 minučių pagulima šiltai užsiklojus. Jeigu galvos skausmas neatlėgsta: 1 dalis obuolių acto sumaišoma su 4 dalimis vandens, šiame tirpale pamirkomas sulankstytas rankšluostis ir uždedamas ant galvos. Kompresai keičiami tol, kol skausmas išnyksta.

1 dalis obuolių acto sumaišoma su 10 dalių vandens. Šis tirpalas supilstomas į formeles ir laikomas šaldiklyje. Pasireiškus migreniniam galvos skausmui ledukais trinami smilkiniai, kakta ir pakaušis.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Žarnynas

Žarnynui valyti rekomenduojami augalai - alavijas, gyslotis arba auksašaknė - pasižymi švelniu laisvinamuoju poveikiu, padeda pasišalinti nereikalingoms sankaupoms iš storosios žarnos, naikina bakterijas.
Alavijaslabiausiai tinka užkietėjusiems viduriams laisvinti, ypač tuomet, kai nepadeda kitokie augalai. Alavijas turi medžiagų, stimuliuojančių žarnyno veiklą ir saugančių jį nuo onkologinių ligų. Vidurius laisvina ne iš lapo išspausti "drebučiai", o po jo žievele esanti standi medžiaga. Minėtos medžiagos gali sukelti pilvo skausmą ir viduriavimą.
Šio augalo gali būti papilduose, kurie laikomi ne laisvinamaisiais, o valančiais žarnyną ir neutralizuojančiais nuodingas medžiagas. Geriausia rinktis patentuotus preparatus ir atidžiai skaityti jų etiketes. Ilgai vartoti alavijo nerekomenduotina, nes gali išsivystyti priklausomybė nuo laisvinamųjų vaistų.
Gyslotisrekomenduotinas kamuojant nuolatiniam vidurių užkietėjimui ir skausmui tuštinantis. Jo sėklos mirkomos vandenyje, kad išburktų jų žievelės ir susiformuotų drebučių pavidalo medžiaga, vadinama augaliniais klijais (tirpstančios ląstelienos rūšis). Suvartotos gysločio sėklos padidina išmatų kiekį ir ima spausti žarnų sieneles, dirgindamos nervines galūnes bei sukeldamos poreikį tuštintis.
Per dieną galima suvartoti iki 7 g gysločio sėklų, užgeriant dideliu kiekiu vandens. Jas vartojant rekomenduotina gerti daugiau skysčių. Gysločio sėklas ir iš jų pagamintus preparatus (miltelius, kapsules) galima vartoti ilgai, nebijant pakenkti sveikatai.
Auksašaknė tinkamiausia norint sureguliuoti trumpalaikius žarnyno veiklos sutrikimus. Ji turi aktyviosios medžiagos berberino, kuris pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Auksašaknės preparatai vartojami taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje, nesukelia šalutinio poveikio ir priklausomybės.

Kepenys

Kepenims valyti rekomenduotini augalai - eleuterokokas, dagys, artišokas - pagerina šio organo filtraciją ir kartu saugo organizmą nuo apsinuodijimo.
Eleuterokokas puikiai išvalo kepenis (ypač po ilgalaikio vaistų vartojimo), stiprina imunitetą ir visą organizmą. Šis augalas Kinijoje nuo seno laikomas puikiu adaptogenu, saugančiu organizmą nuo toksinų. Tyrimai parodė, kad jo stiebeliuose esantys polisacharidai gerina kepenų funkcijas ir mažina enzimų, galinčių sutrikdyti jų veiklą, kiekį.
Rekomenduotina maždaug 1 mėnesį kasdien suvartoti po 3 g džiovintų eleuterokoko šaknų arba 2 mėnesius - iki 16 ml ekstrakto 1-3 kartus per dieną. Vartojant eleuterokoko preparatus retais atvejais galimi šalutiniai poveikiai: mieguistumas, nerimas, dirglumas, galvos skausmas. Eleuterokoko nerekomenduotina vartoti nėštumo bei laktacijos periodu, sergant hipertenzija, padidėjus nerviniam dirglumui.
Dagys naudingas vartojant vaistus arba piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais. Jo sėklose yra trys komponentai, saugantys ir gydantys kepenis: bendrai jie vadinami silimarinu. Tyrimai parodė, kad dagio preparatai padeda gydyti kepenų cirozę, pagreitina gijimą sergant hepatitu, o apsinuodijus grybais veikia kaip priešnuodis.
Siekiant išvalyti kepenis, paprastai rekomenduotina 3 kartus per dieną suvartoti po 140 mg silimarino. Jį vartojant retai pasitaiko šalutinių poveikių.
Artišokas praverstų norint išsaugoti normalią kepenų veiklą. Jis turi kepenų veiklą normalizuojančios rūgšties cinarino, valomojo junginio inulino, daug folinės rūgšties, vitamino C, kalio, ląstelienos.
Artišokų lapų ekstrakto yra daugelyje preparatų, tinkamų kepenims valyti. Tuose preparatuose gali būti ir dagio sėklų, kiaulpienių šaknų, žaliosios arbatos bei kitų valomųjų ingredientų.

Kraujagyslės

Kraujagyslėms valyti rekomenduotini augalai - česnakas, arbata, gyslotis - šalina cholesterolio sankaupas nuo jų sienelių.
Česnakas (žalias) ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir labai stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Tyrimai parodė, kad reguliariai valgomi česnakai bendrojo cholesterolio kiekį gali sumažinti iki 7 proc.
Siekiant išvalyti kraujagysles, rekomenduotina kasdien suvalgyti po 0,5-1 skiltelę žalio česnako. Jeigu česnakai nepatinka, galima vartoti jų preparatus, kuriuose dažniausiai yra ir antioksidantų: vitaminų A, C ir E. Česnakų preparatai paprastai nesukelia šalutinių reiškinių, bet gali suskystinti kraują.
Arbata (juodoji ir žalioji) - labai skanus gėrimas, pasižymintis daugeliu gydomųjų savybių. Ji labai naudinga valgant riebų maistą, nes mažina cholesterolio kiekį. Arbatoje yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio. Tyrimai parodė, kad kasdien geriant šį gėrimą, gerokai sumažėja širdies ligų išsivystymo tikimybė.
Arbatos galima gerti kiek panorėjus, tačiau piktnaudžiauti šiuo gėrimu neverta, nes joje esantis kofeinas gali sutrikdyti miegą ir padidinti dirglumą.
Gyslotis (tiksliau - jo tirpioji ląsteliena) taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje (tyrimai parodė, kad 2 kartus per dieną suvartojant po 5 g gysločio lapų, po 5 mėnesių cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 6,7 proc.) Yra duomenų, kad sergant II tipo diabetu jis gali sumažinti ir cukraus kiekį kraujyje. Be abejo, gyslotis nėra toks efektyvus kaip specialūs vaistai, bet jis tikrai naudingas. Gydantis gysločiu rekomenduotina gerti daug vandens.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Žarnynas

Žarnynui valyti rekomenduojami augalai - alavijas, gyslotis arba auksašaknė - pasižymi švelniu laisvinamuoju poveikiu, padeda pasišalinti nereikalingoms sankaupoms iš storosios žarnos, naikina bakterijas.
Alavijaslabiausiai tinka užkietėjusiems viduriams laisvinti, ypač tuomet, kai nepadeda kitokie augalai. Alavijas turi medžiagų, stimuliuojančių žarnyno veiklą ir saugančių jį nuo onkologinių ligų. Vidurius laisvina ne iš lapo išspausti "drebučiai", o po jo žievele esanti standi medžiaga. Minėtos medžiagos gali sukelti pilvo skausmą ir viduriavimą.
Šio augalo gali būti papilduose, kurie laikomi ne laisvinamaisiais, o valančiais žarnyną ir neutralizuojančiais nuodingas medžiagas. Geriausia rinktis patentuotus preparatus ir atidžiai skaityti jų etiketes. Ilgai vartoti alavijo nerekomenduotina, nes gali išsivystyti priklausomybė nuo laisvinamųjų vaistų.
Gyslotisrekomenduotinas kamuojant nuolatiniam vidurių užkietėjimui ir skausmui tuštinantis. Jo sėklos mirkomos vandenyje, kad išburktų jų žievelės ir susiformuotų drebučių pavidalo medžiaga, vadinama augaliniais klijais (tirpstančios ląstelienos rūšis). Suvartotos gysločio sėklos padidina išmatų kiekį ir ima spausti žarnų sieneles, dirgindamos nervines galūnes bei sukeldamos poreikį tuštintis.
Per dieną galima suvartoti iki 7 g gysločio sėklų, užgeriant dideliu kiekiu vandens. Jas vartojant rekomenduotina gerti daugiau skysčių. Gysločio sėklas ir iš jų pagamintus preparatus (miltelius, kapsules) galima vartoti ilgai, nebijant pakenkti sveikatai.
Auksašaknė tinkamiausia norint sureguliuoti trumpalaikius žarnyno veiklos sutrikimus. Ji turi aktyviosios medžiagos berberino, kuris pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Auksašaknės preparatai vartojami taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje, nesukelia šalutinio poveikio ir priklausomybės.

Kepenys

Kepenims valyti rekomenduotini augalai - eleuterokokas, dagys, artišokas - pagerina šio organo filtraciją ir kartu saugo organizmą nuo apsinuodijimo.
Eleuterokokas puikiai išvalo kepenis (ypač po ilgalaikio vaistų vartojimo), stiprina imunitetą ir visą organizmą. Šis augalas Kinijoje nuo seno laikomas puikiu adaptogenu, saugančiu organizmą nuo toksinų. Tyrimai parodė, kad jo stiebeliuose esantys polisacharidai gerina kepenų funkcijas ir mažina enzimų, galinčių sutrikdyti jų veiklą, kiekį.
Rekomenduotina maždaug 1 mėnesį kasdien suvartoti po 3 g džiovintų eleuterokoko šaknų arba 2 mėnesius - iki 16 ml ekstrakto 1-3 kartus per dieną. Vartojant eleuterokoko preparatus retais atvejais galimi šalutiniai poveikiai: mieguistumas, nerimas, dirglumas, galvos skausmas. Eleuterokoko nerekomenduotina vartoti nėštumo bei laktacijos periodu, sergant hipertenzija, padidėjus nerviniam dirglumui.
Dagys naudingas vartojant vaistus arba piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais. Jo sėklose yra trys komponentai, saugantys ir gydantys kepenis: bendrai jie vadinami silimarinu. Tyrimai parodė, kad dagio preparatai padeda gydyti kepenų cirozę, pagreitina gijimą sergant hepatitu, o apsinuodijus grybais veikia kaip priešnuodis.
Siekiant išvalyti kepenis, paprastai rekomenduotina 3 kartus per dieną suvartoti po 140 mg silimarino. Jį vartojant retai pasitaiko šalutinių poveikių.
Artišokas praverstų norint išsaugoti normalią kepenų veiklą. Jis turi kepenų veiklą normalizuojančios rūgšties cinarino, valomojo junginio inulino, daug folinės rūgšties, vitamino C, kalio, ląstelienos.
Artišokų lapų ekstrakto yra daugelyje preparatų, tinkamų kepenims valyti. Tuose preparatuose gali būti ir dagio sėklų, kiaulpienių šaknų, žaliosios arbatos bei kitų valomųjų ingredientų.

Kraujagyslės

Kraujagyslėms valyti rekomenduotini augalai - česnakas, arbata, gyslotis - šalina cholesterolio sankaupas nuo jų sienelių.
Česnakas (žalias) ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir labai stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Tyrimai parodė, kad reguliariai valgomi česnakai bendrojo cholesterolio kiekį gali sumažinti iki 7 proc.
Siekiant išvalyti kraujagysles, rekomenduotina kasdien suvalgyti po 0,5-1 skiltelę žalio česnako. Jeigu česnakai nepatinka, galima vartoti jų preparatus, kuriuose dažniausiai yra ir antioksidantų: vitaminų A, C ir E. Česnakų preparatai paprastai nesukelia šalutinių reiškinių, bet gali suskystinti kraują.
Arbata (juodoji ir žalioji) - labai skanus gėrimas, pasižymintis daugeliu gydomųjų savybių. Ji labai naudinga valgant riebų maistą, nes mažina cholesterolio kiekį. Arbatoje yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio. Tyrimai parodė, kad kasdien geriant šį gėrimą, gerokai sumažėja širdies ligų išsivystymo tikimybė.
Arbatos galima gerti kiek panorėjus, tačiau piktnaudžiauti šiuo gėrimu neverta, nes joje esantis kofeinas gali sutrikdyti miegą ir padidinti dirglumą.
Gyslotis (tiksliau - jo tirpioji ląsteliena) taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje (tyrimai parodė, kad 2 kartus per dieną suvartojant po 5 g gysločio lapų, po 5 mėnesių cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 6,7 proc.) Yra duomenų, kad sergant II tipo diabetu jis gali sumažinti ir cukraus kiekį kraujyje. Be abejo, gyslotis nėra toks efektyvus kaip specialūs vaistai, bet jis tikrai naudingas. Gydantis gysločiu rekomenduotina gerti daug vandens.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Medus - tikras vaistas. Todėl dauguma namuose ruošiamų vaistinių užpilų yra daromi su medumi. Štai keletas receptų įvairiems negalavimams gydyti:

Šaukštą erškėtuogių virti pusėje litro vandens 5 min. Įdėti šaukštą medaus. Gerti po šaukštą 2-3 kartus per dieną, ypač žiemą. Tinka esant širdies negalavimams.

Kamuojant nemigai, raumenų traukuliams, susilpnėjus atminčiai, stokojant jėgų, padeda vaisių ir daržovių sultys su medumi. Taip pat galima šaukštą medaus ištirpinti stiklinėje šilto vandens ar pieno ir išgerti vakare. Tai veikia raminančiai, padeda užmigti.

5O g čiobrelių žolės, 1 stiklinė medaus, 3 stiklinės putino uogų sulčių, 31 vandens. Čiobrelius užpilti verdančiu vandeniu ir uždarame inde virti 5 min. Nukošti, supilti sultis, medų ir išpilstyti į stiklainius. Tinka vartoti persišaldžius.

Sumaišyti pusę stiklinės obuolių sulčių, pusę stiklinės vandens ir 2 šaukštelius medaus. Gerti kiekvieną rytą esant smarkiam širdies plakimui.

5O g medaus, 500 g susmulkintų svbgūnų, 40 g cukraus, 11 vandens. Viską virti 3 val., paskui palaikyti sandariai uždarytame inde. Gerti po 4-6 šaukštus per dieną esant stipriam kosuliui.

4 šaukštai medaus, 3 stiklinės pieno, 300g juodųjų serbentų. Tinka sergant gripu, viršutinių kvėpavimo takų kataru.

Stiklinė mineralinio vandens, šaukštas medaus, pusės citrinos sultys arba 2 šaukštai svarainių sulčių. Tinka sergant hipertonija, nemiga, rekomenduojama padidėjus nervingumui, jautrumui.

Pagalba naujokams ir ne tik čia