Gyveno kartą du kaimynai.Atėjo balta žiema žiemužė. Pasnigo. Pirmasis kaimynas anksti ryte išėjo su nauju kastuvu nukasti sniegą prieš namus. Kol valė savo takelį, pasižiūrėjo- o kaip ten pas kaimyną? O kaimyno takelis stropiai sutryptas, gražus. Kitą rytą vėl iškrito sniegas.
Pirmasis kaimynas atsikėlė pusvalandžiu anksčiau , ėmėsi darbo, bet žiūri- draugo takelis jau gražus, sutryptas, miela žiūrėt!
Trečią dieną sniego pribiro iki kelių. Dar anksčiau pakirdo kaimynas, išėjo daryti tvarkos. O kaimyno keliukas- lygus, tiesus, tiesiog atsižiūrėt neįmanoma!
Tą pačią dieną susitiko jie gatvėje, pakalbėjo apie šį bei tą, tik čia pirmasis kaimynas ir klausia:
- Klausyk, kaimyne, kaip tu suspėji sniegą prie namų nugramdyti?
Antrasis kaimynas iš pradžių nustebo, o paskui susijuokė:
- Tai kad aš jo niekada negramdau, tai pas mane draugai ateina!
