Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus.. Tų žmonių, kurie tave brangina - nes brangini ir Tu mus. Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno.. Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui.. Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko - gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau.

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis - geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti Tėtį kaip tu - viena iš gyvenimo šventybių.

Ne baltos sruogelės, O pienių pūkai įsivėlę plaukuos Pjaunant pradalgę plačią. Ne raukšlių žymelės, O prakaito upės, Išgraužusios tavo veide naują vagą. Tikrai ne saulėlydis, ne - Ruduo tyliai vaikšto Po tavo dienelių peizažą. Mielasis tėveli, žinok - Kiekvieno paukštelio giesmėj Mūsų šviesūs linkėjimų žodžiai Tau siunčia vaikų dėkingumą ir meilę.