Penktadienis, 2020-07-10, 2:18 AM
Welcome Svečias
Pagrindinis | Registracija | Prisijungti
''Kartą užsukęs, negali sustot...''









  • Page 1 of 2
  • 1
  • 2
  • »
Forum moderator: linuciuxxxx  
Forumas » VIRTUVĖS PASLAPTYS » Ar žinote kad... » Straipsniai apie maistą (įdomu...)
Straipsniai apie maistą
Ausra28Data: Trečiadienis, 2009-02-04, 12:27 PM | Žinutė # 1








[ (LT) ]
Grupė: Removed


Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:





Ar gimstama smaližiumi

Pastaruoju metu atlikti tyrimai mokslininkams leidžia manyti, kad smaližiavimas yra ne blogas įprotis, o įgimtas organizmo poreikis.

Jautriosios liežuvio ląstelės (receptoriai) gali atskirti 4 svarbiausius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Jos išsidėsčiusios skirtingose liežuvio vietose. Saldaus skonio receptoriai yra ant liežuvio galiuko, kartaus - prie liežuvio šaknies, o rūgštaus yra liežuvio kraštuose. Skonio pojūtis labai svarbus visai virškinimo sistemai ir bendrai organizmo būklei. Sudirginti skonio receptoriai pasiunčia nervinį impulsą į tam tikrą galvos smegenų sritį, veikiančią virškinimą.

Labai ilgai smaližiai buvo laikomi stresų ir silpnavališkumo aukomis, medžiagų apykaitos sutrikimo kamuojamais ligoniais. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad dėl visko kaltas įgimtas poreikis saldumynams. Mokslininkams pavyko atrasti geną, kuris “verčia” smaližių vidury nakties pakilti iš lovos ir sušveisti plytelę šokolado, arbatą saldinti 5 šaukšteliais cukraus ir pan.

Mokslininkai, padarę daugybę eksperimentų, įrodė, kad moterys iš prigimties jautresnės karčiam skoniui, todėl labiau mėgsta saldumynus. Tuo tarpu stipriosios lyties atstovai labiau linkę mėgautis pipirais, česnakais ir garstyčiomis negu saldainiais.

Smaližiai daug linksmesni, kūrybingesni, labiau linkę bendrauti žmonės. Įrodyta, kad šokolade esančios medžiagos skatina smegenis gaminti vadinamuosius “džiaugsmo” hormonus. Todėl smaližiai rečiau serga depresija.

Didžiausias pavojus, tykantis smaližių, - nutukimas su visomis jo pasekmėmis. Šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leidžia manyti, kad netolimoje ateityje gydytojai galės padėti savo pacientams atsikratyti aistros saldumynams.

Ausra28Data: Trečiadienis, 2009-02-04, 12:28 PM | Žinutė # 2








[ (LT) ]
Grupė: Removed


Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:





Mitai ir faktai apie liesėjimą ir mitybą

NIDDK Weight – control information Network

Mitas: “Bado” dietos laikinai padeda numesti svorį
Faktas: “Bado” dietos nėra efektyviausias būdas liesėti ir išlaikyti pasiektą rezultatą. Tokios dietos žada greitą svorio kritimą arba siūlo atsisakyti tam tikrų maisto produktų, kad atsikratytumėte nereikalingų kilogramų. Nors Jūs ir prarandate žadėtus kilogramus, tačiau toks badavimas gali pakenkti jūsų sveikatai, nes organizmas negauna visų reikalingų medžiagų. “Bado” dieta apriboja arba draudžia tam tikrus maisto produktus, taigi daugumai žmonių tai greitai įkyri ir netrukus jie vėl atgauna prarastą svorį.

Tyrimai rodo, kad geriausias būdas liesėti ir išlaikyti pasiektą rezultatą yra tuomet, kai per savaitę netenkama 1-1,5 kg, valgant vertingesnį maistą ir daugiau sportuojant. Keisdami valgymo ir sportavimo įpročius, jūs prisitaikysite prie sveikesnio gyvenimo būdo ir išmoksite kontroliuoti savo svorį. Sumažės pavojus susirgti širdies ligomis, diabetu, išvengsite aukšto kraujospūdžio.

Mitas: Nereguliari mityba geras būdas liesėti
Faktas: Kad būtumėte darbingas ir gerai jaustumėtės, kiekvieną dieną jūsų organizmui reikia tam tikro kiekio kalorijų. Jeigu praleisite pusryčius ar pietus, greičiausiai per vakarienę valgysite daugiau ir taip atstatysite prarastas kalorijas. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie nevalgo pusryčių sveria daugiau nei tie, kurie ryte sočiai pavalgo. Sveikesnis būdas liesėti yra reguliariai maitintis visą dieną, valgant įvairiapusį nekaloringą maistą.

Mitas: Valgant po 20 valandos auga svoris
Faktas: Nesvarbu, kokiu dienos metu valgote, svarbu tai, kiek jūs valgote ir kaip aktyviai gyvenate. Nesvarbu, kada jūs valgote, jūsų organizmas kaups papildomas kalorijas. Jei norite užkąst prieš miegą, pagalvokite, kiek tą dieną jau gavote kalorijų.

Pabandykite neužkandžiauti žiūrėdami televizorių, dirbdami prie kompiuterio ar užsiimdami kita veikla. Jei valgysite virtuvėje ar svetainėje, jūsų dėmesio niekas neblaškys ir jūs lengviau kontroliuosite, ką ir kiek valgote.

Mitas: Tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui greipfrutai, kopūstų sriuba degina kalorijas ir taip jūs galite liesėti.
Faktas: Nėra tokių maisto produktų, kurie degintų riebalus. Kai kurie maisto produktai, turintys kofeino, gali trumpam pagreitinti jūsų medžiagų apykaitą, tačiau jie tiesiogiai nepadeda numesti svorio. Geriausias būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų, apriboti gaunamų kalorijų kiekį ir daugiau sportuoti.

Mitas: žoliniai svorio metimo preparatai yra nekenksmingi sveikatai ir efektyvūs
Faktas: Moksliškai nėra patvirtintas žolinių svorio metimo preparatų saugumas ir efektyvumas.

Kai kurie žoliniai svorio metimo preparatai, naudojant su vaistais, yra nesaugūs ir gali pakenkti žmogaus sveikatai. Prieš vartodami žolinius svorio metimo preparatus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju.

Mitas: Riešutai tukina ir jų reikėtų atsisakyti, jei norite numesti svorio.
Faktas: Nors riešutai kaloringi, daugumoje jų nėra “ sočiųjų riebalų rūgščių”. “sočiųjų riebalų rūgščių” yra tokie riebalai, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje ir didina riziką susirgti širdies ligomis.

Riešutai yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis, ir neturi cholesterolio. Nedideliais kiekiais, riešutai gali būti vertinga liesėjimo programos dalis.

Mitas: Raudonos mėsos valgymas kenkia jūsų sveikatai ir sunkiau numesti nereikalingą svorį.
Faktas: Raudonoje mėsoje, vištienoje ir žuvyje yra sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Tačiau mėsoje yra naudingų jūsų organizmui medžiagų, pavyzdžiui baltymų, geležies ir cinko.

Saikingas liesos mėsos valgymas gali būti vertinga liesėjimo programos dalis. Pasirinkite neriebius mėsos gabaliukus ir prieš ruošiant nuvalykite nereikalingus riebalus.

Mitas: Produktai, kuriuose yra krakmolo, tukina ir norint numesti svorio reikėtų jų atsisakyti.
Faktas: Bulvėse, ryžiuose, duonoje, pupelėse ir kai kuriuose daržovėse yra daug krakmolo. Tačiau krakmolas yra svarbus energijos šaltinis.

Produktai, kuriuose yra daug krakmolo, gali būti nekaloringi. Tačiau valgant gausiai ar su riebiais padažais, kalorijų kiekis žymiai išauga. Valgydami tokius produktus, venkite riebių padažų ir rinkitės tuos, kuriuose yra daug skaidulų, pavyzdžiui grūdus, pupeles ar žirnius.

Mitas: Greitas maistas yra nesveikas, todėl norėdami numesti svorio, atsisakykite jo.
Faktas: Svorį galima numesti ir protingai valgant greito maisto produktus. Rinkitės salotas ir maistą keptą ant grotelių. Riebius padažus ir pagardus, pavyzdžiui majonezą, salotų užpilus vartokite tik nedideliais kiekiais.

Retkarčiais galima pasimėgauti keptomis bulvytėmis ir šokoladu – tačiau valgykite tik nedideliais kiekiais ir dalinkitės su draugu.

Mitas: Žuvyje nėra riebalų ir cholesterolio
Faktas: Nors žuvyje yra šiek tiek riebalų ir cholesterolio, tačiau daugumoje jų sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio kiekis yra mažesnis nei jautienoje, kiaulienoje ar vištienoje. Žuvis yra vertingas baltymų šaltinis. Riebesnėse žuvų rūšyse ( lašiša, sardinės, silkė, ančiuviai) yra daug omega-3 riebalų rūgšties.

Mitas: Daug baltymų ir mažai angliavandenių turinčios dietos yra sveikas būdas liesėti.
Faktas: Laikantis tokios dietos, kalorijos gaunamos iš baltyminių produktų ( mėsos, kiaušinių, sūrio) ir tik nedidelė dalis iš turinčių angliavandenių (duonos, makaronų, bulvių, vaisių ir daržovių). Žmonėms greitai pabosta ši dieta ir jiems labai norisi draudžiamo ar ribojamo maisto. Be to minėta dieta stokoja svarbių organizmui maistinių medžiagų, kurių yra angliavandeniuose.

Dauguma tokių dietų leidžia vartoti riebius produktus, pavyzdžiui kiaulieną ar sūrį. Tokios dietos gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padidina riziką susirgti širdies ligomis.

Daug baltymų ir mažai angliavandenių turinčios dietos gali padėti greitai numesti svorio. Tačiau svoris krenta ne dėl sudegusių riebalų, bet prarastų skysčių.

Tai nesveikas liesėjimo būdas! Šis būdas apkrauna jūsų inkstus, organizmas netenka daug skysčių, skauda galvą , jaučiamas nuovargis, silpnumas. Ketoninių medžiagų pagausėjimas jūsų kraujyje (ketozė) gali sąlygoti šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimą, kas didina riziką susirgti podagra bei inkstų akmenlige. Ketozė gali būti labai pavojinga nėščioms moterims ir žmonėms sergantiems diabetu.

Laikydamiesi subalansuotos dietos, jūs atsikratysite svorio nepakenkdami savo sveikatai.

Mitas: Vartoti pieno produktus nesveika ir jie tukina.
Faktas: Pieno produktuose yra daug maistingų medžiagų. Jose yra kalcio, reikalingo augančiam vaiko organizmui ir suaugusiųjų kaulams stiprinti. Pieno produktuose yra vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį, ir baltymų stiprinančius raumenis bei padedančius organizmui tinkamai veikti.

Neriebūs pieno produktai taip pat turi vertingų jūsų organizmui maisto medžiagų. Rinkitės neriebų pieną, sūrį, jogurtą, nekaloringus ledus.

Mitas: neriebūs ar mažai riebalų turintys produktai yra nekaloringi.
Faktas:Tiesa, jog riebaluose yra kelis kartus daugiau kalorijų nei baltymuose ir angliavandeniuose. Be to, riebaluose esančias kalorijas organizmas linkęs ne deginti, bet atidėti atsargai. Todėl siekiant sulieknėti pirmiausia sąlyga - atsisakyti riebaus maisto.
Tačiau primintina ir tai, jog kiti produktai, turintys mažai ar visai neturintys riebalų, vis vien gali būti labai kaloringi. Dažnai tokiuose produktuose yra papildomo cukraus, miltų ar krakmolo.

Mitas: Tapus vegetaru, jūs tikrai suliesėsite ir tapsite sveikesni.
Faktas: Vegetariškos dietos gali būti sveikos, kadangi jose mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio ir daugiau skaidulų. Pasirinkus tokią dietą, galima numesti svorio. Tačiau vegetarai, kaip ir ne vegetarai, rizikuoja pasirinkti netinkamus maisto produktus, kuriuose nėra vertingų organizmui maisto medžiagų. Saldainius, bulvių traškučius ir kitus kaloringus vegetariškus produktus reikėtų valgyti saikingai. Atsisakius mėsos organizmas negauna labai svarbių amino rūgščių, geležies, įvairių tik mėsoje esančių vitaminų. Tad vegetarai turėtų labai atidžiai parinkti maistą, kad jis būtų visavertis, ypač tai svarbu vaikams.

Ausra28Data: Trečiadienis, 2009-02-04, 12:32 PM | Žinutė # 3








[ (LT) ]
Grupė: Removed


Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:





Klaidingi įsitikinimai - ydinga mityba

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime!

* Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus.

* Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g margarino - 745. Beveik vienodai. Bet svieste yra vertingų riebiųjų rūgščių, pagerinančių širdies veiklą.

* Lengvai virškinamas maistas nekenkia figūrai. Tai būtų tiesa, jeigu mes nebūtume linkę maisto skaninti riebalais ir cukrumi. Todėl verčiau maitintis visaverčiu maistu.

* Liesas maistas tik trumpam pasotina. Netiesa. Sotumas priklauso nuo maiste esančių angliavandenių, o ne nuo riebalų kiekio. Todėl pavalgius duonos, bulvių ir makaronų, pasisotinama ilgam.

* Žalias maistas naudingesnis už virtą. Ne visada. Pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant.

* Druska padidina arterinį spaudimą. Mokslininkai jau linkę abejoti šiuo teiginiu, nes klinikiniai tyrimai parodė, kad visiškai atsisakius druskos, galima susirgti širdies liga: dėl druskos trūkumo padidėja “blogojo” cholesterolio kiekis.

* Baltajame šokolade yra daugiau pieno negu rudajame. Šokoladas baltas ne todėl, kad jame daugiau pieno, o todėl, kad jame nėra kakavos miltelių.

* Valgant prieš naktį, storėjama. Tai klaidinga nuomonė, nes storėjama tik tada, kai per dieną organizmas gauna daugiau kalorijų negu jų išeikvoja.

* Aštrus maistas kenkia virškinamajam traktui. Atvirkščiai! Pipirai, krienai, garstyčios ir kiti prieskoniai naikina ligas sukeliančias bakterijas ir pagerina kepenų bei tulžies pūslės veiklą.

* Špinatuose daug geležies. Taip, bet tik džiovintuose: šimte gramų yra 35 mg geležies. Šimtas gramų žalių špinatų turi vos 3,5 mg.

* Kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį. Kiaušiniuose iš tikrųjų daug cholesterolio (200 mg 1-ame kiaušinyje), bet šis cholesterolis niekada nepatenka į kraują. Jeigu nesutrikusi medžiagų apykaita, galima kasdien suvalgyti po kiaušinį, visiškai nepakenkiant savo sveikatai.

* Alus skatina tukimą. Netiesa. 0,5 l alaus yra tik 105 kilokalorijos. Tukimas priklauso nuo išgerto alaus kiekio ir nuo užkandos.

* Kava susilpnina alkoholio poveikį. Atvirkščiai. Baigiantis pobūviui išgertas puodelis kavos padeda alkoholiui greičiau patekti į kraują.

* Rytais geriausia valgyti javainius ir kruopas. Svarbu kokius. Kai kuriuose mišiniuose yra daug riebalų ir cukraus. Todėl geriausia juos gaminti patiems: iš kruopų, riešutų, razinų ir šviežių vaisių.

* Sušaldytos daržovės toli gražu neprilygsta šviežioms. Iš tikrųjų geriausia valgyti šviežias daržoves. Bet jeigu tenka jas pirkti parduotuvėje, tai laikomos šaldytuve, jos praranda daugelį vertingų savybių. Sušaldžius jas dauguma savybių išlieka.

* Paukštiena liesesnė už kiaulieną. Kažin? Pavyzdžiui, iškepus nenuluptą vištą, joje būna daugiau riebalų negu kiaulienoje. Bet paukštienos krūtinėlės mėsoje yra tik 1 proc. riebalų.

* Mėsą geriausia kepti ant grotelių. Jeigu mėsos riebalai laša ant anglių, susiformuoja kancerogeninės medžiagos, kurios drauge su dūmais veikia kepamą patiekalą. Todėl būtų sveikiau valgyti mėsą, keptą folijoje.

* Obuolius prieš valgant geriau nulupti. Geriausia valgyti nenuluptus obuolius, nes jų požievyje yra daugiausia vitaminų.

* Rusvi kiaušiniai naudingesni už baltus. Netiesa. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo paukščio rūšies, o skonis - nuo jo lesalo.

Reikšmingos mitybos smulkmenos

Daugelis žmonių stengiasi maitintis tinkamai, bet iš maisto gauna nepakankamai naudos vien todėl, kad nežino kai kurių svarbių smulkmenų. Pavyzdžiui:

* Valgo javainius ir kruopas su pienu. Tai labai gerai, bet jeigu neišgeria viso pieno, kuriuo juos užpila, tai dauguma vitaminų lieka lėkštėje. Mat apdorojant grūdus, vitaminai susikaupia jų paviršiuje, o po to patenka į pieną.

* Tikisi, kad gausiai valgydami česnakus, sumažins cholesterolio kiekį. Šiuo atveju geriausia vietoje keleto nesmulkintų skiltelių suvalgyti 1 sutraiškytą skiltelę, nes taip geriau išsiskiria alicinas, reguliuojantis cholesterolio kiekį.

* Stengiasi kuo dažniau valgyti greipfrutus. Greipfrutai labai naudingi, tačiau neseniai Kanados mokslininkai nustatė, kad jie nesuderinami su kai kuriais vaistais. Todėl vartojant vaistus nuo hipertenzijos, alergijos, nerimo, vietoje greipfrutų verčiau valgyti apelsinus.

KipsiukeData: Šeštadienis, 2009-05-30, 2:35 PM | Žinutė # 4








[ (LT) ]

Grupė: Dalyviai
Lygis:
Miestas:vilnius
Forumo mylimieji
Žinutės: 4038
Apdovanojimai: 9
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Plepučių,pleputė
Šis tas apie paukštieną:
Vištiena -
joje yra apie 21 proc. baltymų (tai 10 proc. daugiau nei kiaulienoje),
vištienoje riebalai sudaro nuo 9 iki 18 proc.(apie 40 proc. mažiau nei kiaulienoje), aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai, 100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio (beveik 2,5 karto daugiau nei vištienos krūtinėlės mėsoje), todėl tiems, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis, odelės valgyti nerekomenduojama.
Kalakutiena -
kaip ir vištiena – turi mažai kalorijų ir tinka turintiems antsvorio bei virškinimo sutrikimų žmonėms, suvalgius porciją kalakutienos, gaunama iki 30 proc. paros normos vitamino B6, kalakutienoje gausu cinko, geležies, fosforo ir magnio, norint sudeginti gautas kalorijas suvalgius 100 g kalakutienos filė, reikėtų pusę valandos vaikščioti, o norint sudeginti kalorijas, gautas suvalgius 100 g kiaulienos karbonado - teks pusę valandos bėgioti. :idea:
Antiena ir žąsiena -
kad ji neprarastų sultingumo, sušaldytą šių paukščių mėsą, geriausia atitirpinti šaldytuve pašalinus pakuotę (šaldytuve antis atšils maždaug per 30 valandų, o žąsis per 40),abiejų paukščių mėsą geriau ne virti, o kepti, prieš tai bent porą valandų pasūdytas ir įtrintas prieskoniais, palaikius vėsioje vietoje, įpusėjus kepimui, reikia kelis kartus subadyti paukščių krūtinėlę ir šlauneles, kad iš jų ištekėtų riebalai, kurie puikiai tinka kitiems kepimams,
1 kg neįdarytos anties pakanka kepti 40-45 minučių, žąsį – 65 minutes, o su įdaru paukščiai kepami 10 minučių ilgiau, šių paukščių šlaunelės kepa 45, ančių krūtinėlės 25-35, o žąsų - 60 minučių, antiena ypatinga tuo, kad liesą anties mėsą dengia riebalinis sluoksnis, kuris prieš kepimą nenuimamas,
prieš ruošiant kepimui žąsį, iš jos reikia išimti nereikalingus vidinius riebalus, kurie taip pat tinka ne tik kepimui, bet ir naudojami liaudies medicinoje.


Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:31 AM | Žinutė # 5








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Moliūgas: šilta spalva, šildomasis poveikis

Tiems, kurie greitai ima šalti, moliūgus (puikiai tinka sriuboms, troškiniams ar apkepams gaminti) reikėtų kabinti pilnu šaukštu, mat jie šildo iš vidaus. Efektas bus dar didesnis, jei šildančią moliūgų sriubą pagardinsite kraujotaką skatinančiu kariu ar maltomis aitriosiomis paprikomis. Be to, jų minkštimas turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, nors visai nekaloringas (100 g – vos 27 kalorijos). Moliūgus tokia ryškia spalva nudažantis beta karotinas – vienas antioksidantų čempionų, patikimai saugančių ląsteles nuo neigiamo poveikio. Tai puikus produktas turintiesiems inkstų ar širdies bėdų, o visiems, kurių organizme linkę kauptis skysčiai, vertėtų pagalvoti apie organizmą valančią ir stiprinančią moliūgų dieną – kas savaitę ar dvi. Moliūgų minkštime daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, pektinų ir organinių rūgščių, taip pat C, PP ir B grupės vitaminų, karotinų bei mikroelementų kalio, fosforo, kalcio ir geležies. Moliūgai skatina virškinimą, reguliuoja žarnyno veiklą. Jie valgomi troškinti, virti, apkepti pavoliojus kiaušinio plakinyje ir džiūvėsiuose. Patiekiami kaip garnyras prie žuvies ir mėsos patiekalų. Iš jų galima gaminti pyragėlių įdarą, kepti pyragus, apkepus.

O kur dar sėklos! Jas ne tik smagu kramsnoti – jos aprūpina organizmą vertingais mikroelementais: selenu, variu ir cinku. Pastarasis itin stiprina gynybines organizmo jėgas ir apgina nuo virusų. Sėklos labai maistingos. Jose nemažai baltymų, augalinių riebalų. Kepintomis ir žaliomis skanu gardinti salotas, troškinius, varškę. Moliūgų sėklos ir jų aliejus itint rekomenduojami tiems, kuriems rūpesčių kelia šlapimo pūslė ar prostata. Moliūgų sėklų aliejus aprūpina organizmą vertingomis augalinėmis medžiagomis – linolio ir omega – 6 riebalų rūgštimis. Jame gausu ir augalinių hormonų fitosterolių. Visos šios biologiškai aktyvios medžiagos reguliuoja cholesterolio lygį organizme ir pasižymi puikiomis antioksidacinėmis savybėmis. O visos antioksidacinės medžiagos savo ruožtu stiprina gynybines organizmo jėgas.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:32 AM | Žinutė # 6








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Apie ikrus nuo A iki Z

Ikrai – tai žuvų kiaušinėliai, sudaryti iš apvalkalėlių, juose esančių riebalų lašelių, gemalų pūslelių ir kitų medžiagų masės. Subrendusių ikrų apvalkalėlis elastingas, stangrus ir lengvai atsiskiria nuo kitų ikriukų.

Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, ikrai buvo žinomi jau nuo IV amžiaus prieš mūsų erą ir buvo laikomi išskirtiniu delikatesu. Jais galėjo mėgautis tik turtingiausi antikos pasaulio atstovai, mat indelis ikrų galėjo atsieiti net šimtą avių. Ikrai nuo seno buvo žinomi ir Turkijoje, manoma kad kaip tik iš ten ir kilo šio delikateso pavadinimas “Khavyar”.

Ikrų rūšys ir savybės

Patys brangiausi yra juodieji ikrai. Jie gaunami iš eršketinių žuvų. Juodieji ikrai išsiskiria savo apdorojimo būdu. Kokybiškiausi ir aukščiausios rūšies ikrai – tai juodieji grūdėtieji ikrai. Jie stangrūs, brandūs, tvirti, blizgantys, vienodos spalvos. Jie niekad nebūna sulipę, pavandeniję, sutrūkinėję. Indelyje grūdeliai sugula be oro tarpų, nesiūbuoja nuo vieno krašto prie kito. Grūdėtieji ikrai sūdomi ne ilgiau kaip tris minutes, paskui sūrymas nupilamas ir produktas sandariai uždaromas indeliuose.

Pasterizuotų ikrų spalva ir dydis kartais gali skirtis. Apdirbimo metu jie įkaitinami iki 60 – 65 laispnių temperatūros vandens voniose (kartais pridedant antiseptikų), paskui atšaldomi. Uždaryti laikomi ne ilgiau kaip dešimt mėnesių, o atidaryti – tik vieną ar dvi dienas.

Slėgtiniai juodieji ikrai

Gaminami iš riebiausių skirtingų erškėtinių žuvų ikrų mišinių. Jų grūdeliai skiriasi savo spalva ir dydžiu. Suslėgus gaunama vientisa ikrų masė, kuri fasuojama. Šie ikrai gali būti vartojami ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius.

Plėveliniai ikrai

Šie ikrai prastesni: ne iki galo subrendę arba per daug subrendę, dažnai būna sulipę. Sūdomi kartu su plėvelėmis, tad gaunama tepli vandeninga ikrų masė. Ji tinkama vartoti apie mėnesį.

Ar būna nesūdytų ikrų?

Deja, nesūdytų ikrų nerasite. Patartina sekti druskos lygį ikruose. Duskos kiekis ikrų gaminiuose gali būti nuo 3,5 iki 5 procentų, antiseptikų gali būti ne daugiau kaip 0,6 proc.

Raudonieji ikrai

Raudonieji ikrai pigesni už juoduosius, tačiau skoniu ir maistinėmis savybėmis yra ne mažiau vertingi. Raudonieji ikrai būna tik grūdėtieji – pirmos ir antros rūšies. Šie ikrai gaunami iš lašišinių žuvų: ketos, raudonosios ir karališkosios lašišos, kuprės ir kt.

Verta paminėti, kad esama ir rožinių bei baltųjų ikrų. Rožiniai ikrai gaunami iš rudagalvių menkių, sykų, seliavų. Baltieji ikrai gaunami iš menkių, karpių, lydekų ir kt.

Dirbtiniai ikrai

Dirbtiniai ikrai išvaizda nesiskiria nuo tikrųjų. Gaminami iš pieno, kitų baltyminių mišinių ir želatinos, šį mišinį kaitinant ir purškiant į šaltą aliejų. Kartais jie gaminami iš vištų kiaušinių baltymų, dažiklių ir prieskonių. Rytuose dirbtiniai ikrai gaminami iš jūros dumblių.

Ikrai– unikalus produktas. Jie turi tik 30 proc. lengvai pasisavinamų baltymų, 2 proc. biologiškai vertingo lecitino, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mineralinių druskų, ypatingai daug fosforo, kalcio, taip pat turi aminorūgščių, vitaminų A, D, E, PP, gamtinių organinių junginių, įeinančių į biologinių membranų sudėtį ir dalyvaujančių nervinių impulsų perdavimo procese, didinančių žmogaus organizmo energinį rezervą.

Ikrus vartokite, jei kraujyje trūksta geležies ar hemoglobino. Jie gerina širdies veiklą, skatina ląstelių atsinaujinimą, be to yra puikus afrodiziakas.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:35 AM | Žinutė # 7








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Kvapiosios arbatos

Štai aštuoni veiksmingiausi prieskoniai ar jų deriniai. Išsirinkite tą, kuris labiausiai patinka ir vietoj užkandžiavimo užsiplikykite šviežios arbatos. Alkio priepuoliams kelias bus užkirstas užtikrintai.
Imbieras. Džindžerolis, imbiero gumbuose esantis eterinis aliejus, tarsi įjungia pačią didžiausią virškinimo enzimų „pavarą“ ir išjudina riebalų skaidymą.
Kardamonas ir kalenda.Rytietiškas prieskonis kardamonas aktyvina virškinimo enzimus ir „atrakina“ riebalų ląsteles. Eteriniai kalendų aliejai skatina virškinimą.
Cinamonas ir aštrieji pipirai. Aromatingasis cinamonas slopina alkio pojūtį, o mažos raudonosios ankštys įskelia virškinimo kibirkštį.
Dilgėlės, gvazdikėliai ir apelsinų žievelė.Žali „piktžolių“ lapeliai švelniai varo skysčius ir prisideda prie organizmo apsivalymo. Be to, stimuliuoja medžiagų apykaitą ir aktyvina virškinimą. Ir dar – žadina riebalams deginti reikalingų hormonų gamybą. Valomąjį efektą sustiprina ir itin malonų aromatą suteikia eteriniai gvazdikėlių bei apelsinų žievelės aliejai.
Rozmarinai ir kinrožės.Turintis eterinių aliejų, organinių rūgščių ir karčiųjų medžiagų rozmarinas – puikus žvalintojas, išjudinantis ir kraujotaką, ir medžiagų apykaitą. Manoma, kad kinrožių žieduose yra tokių pat kraujagysles palankiai veikiančių medžiagų, kaip ir raudonajame vyne ar vynuogių sultyse. Žieduose esantys antioksidantai palankiai veikia cholesterolio lygį.
Žalieji pipirai ir pankoliai. Pipirų aštrumas duoda impulsą medžiagų apykaitai ir stiprina organizmą. Eterinia pipirų aliejai žadina virškinimą, o eteriniai pankolių aliejai švelniai atpalaiduoja ir raminamai veikia visą skrandžio ir žarnyno traktą.
Anyžiai ir mėtos.Anyžiai skatina virškinimą, o rauginės medžiagos esančios mėtų lapeliuose, neleidžia apsnūsti skrandžiui ir žarnynui. Sužadinama ir tulžies gamyba.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:38 AM | Žinutė # 8








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Perkelta Lauritukes žinutė.
12 įdomių faktų apie arbūzus


1. Arbūzo sudėtyje yra didžiausias kiekis vieno iš stipriausio natūralaus antioksidanto – likopeno. Likopenas sumažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo širdies ligų. Ši medžiaga nudažo vaisius ir daržoves raudona spalva. Likopeno taip pat galima rasti pomidoruose, papajose, raudonuosiuose pipiruose ir greipfrutuose.

2. 92% arbūzo sudėties sudaro vanduo. Na ir sunkus tas vanduo! :)

3. Arbūzas – puikus vitaminų A, B6, C ir folinės rūgšties šaltinis. Vitaminas A svarbus regėjimui, nervų sistemos veiklai, bendram organizmo atsparumui ir ląstelių atsinaujinimui. Vitaminas B6 nepakeičiamas baltymų apykaitoje, smegenų veikloje. Jis didina atsparumą ligoms, dalyvauja kraujo gamyboje, natrio ir fosforo apykaitos reguliavime. Folinė rūgštis, dalyvaudama eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gamyboje, puikiai reguliuoja kraujodarą ir geležies pasiskirstymą organizme. Šio B grupės vitamino trūkumas nėštumo metu gali turėti labai rimtų pasekmių.

4. Kelios riekelės arbūzo užtikrina pusę vitamino C dienos normos! Šis faktas man kelia abejonių, visada maniau, kad kivis – vienas iš didžiausių vitamino C šaltinių.

5. Arbūzų dieta padės išsivalyti organizmą nuo toksinų, akmenų ir smėlio inkstuose bei tulžies pūslėje, sustiprinti imunitetą. Taip pat tai puiki šlapimą varanti priemonė.

6. Arbūzas labai naudingas sergant podagra, artritu, ateroskleroze, gastritu, kepenų ligomis, hipertonija, anemija, širdies ydomis. Be to, tai puikus “vaistas” visiems, turintiems polinkį į apkūnumą.

7. Iš arbūzo galima paruošti daugybę įvairiausių patiekalų. Chm… cepelinai į šį sąrašą, manau, neįeina.

8. Neįtikėtina, bet pasirodo, arbūzas ne tik vitaminų ir mikroelementų šatinis, bet ir puikiai pakelia nuotaiką. Vyrai, prašom kiekvieną dieną pirkti po arbūzą ir nešti į namus savo antrajai pusei. Nesulauksit jokių barnių ir stresų! Svarbiausia – nepamirškite rytais išnešti šiukšlių maišo su arbūzo riekėmis :)

9. Likopeno dėka arbūzas gali išgydyti vyrų nevaisingumą. Įvertinus mokslininkų pastangas šioje srityje, kažkaip nelabai įtikinamai skamba pastarasis teiginys…

10. Viena riekelė arbūzo turi 48 kalorijas. Man tai nieko nesako, o Jums? Niekada nemokėjau skaičiuoti… kalorijų, nes man tai visiškai neaktualu.

11. Norėdami patikrinti, ar arbūze yra nitratų, panardinkite jo gabaliuką į vandenį. Jei vanduo nusidažys raudonai ar rausvai, nitratai “padarė” savo darbą. Priešingu atveju – vanduo tik susidrums.

12. Egzistuoja keturkampiai arbūzai, kurių kaina siekia 300 dolerių. Koks skirtumas, kokios jie formos, skrandžiui nuo to nei šilta, nei šalta? :)

Jaučiu, kad po šio straipsnio arbūzų pardavimai ženkliai pakils. O jei ne, prašome skaityti iš naujo :)


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:43 AM | Žinutė # 9








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Kopūstai lieknina ir saugo nuo peršalimo

Kad ir kokie būtų – baltagūžiai, žiediniai, brokoliai, briuseliniai, raudonieji, kopūstai yra beveik ideali peršalimo profilaktikos priemonė, be to, jie gelbsti ir tuomet, kai nosis jau varva. Kopūstai aprūpina organizmą mineralinėmis medžiagomis, stiprinančiomis imuninę sistemą ir padedančiomis organizmui kovoti su infekcijomis. Beveik visų rūšių kopūstuose gausu peršalimų „stabdžio“ – vitamino C. Pavyzdžiui, virtuose briuseliniuose kopūstuose yra daugiau vitamino C nei tokiame pačiame kiekyje apelsinų. Be to, kopūstuose dažniausiai esama ir nemažai vitamino E. Ir vienas, ir kitas – svarbūs antioksidantai, žabojantys laisvuosius radikalus: šitaip jie saugo ląsteles ir neleidžia nusilpti gynybinėms organizmo jėgoms.

Valgant kopūstus ne tik apsisaugojama nuo peršalimo, bet ir gerinama viso organizmo veikla – nuo galvos iki kojų. Mat greta vitaminų ir mineralinių medžiagų juose gausu maistinių skaidulų, taigi galima valgyti iki soties negraužiant sąžinei – juk vanduo liemens apimties nedidina. Be to, kopūstuose esantis vanduo išties gyvas – jis tiekia kalcį, kalį ir geležį. Kalcis rūpinasi tvirtais kaulais, stipriais nervais ir raumenimis, kalis reguliuoja kraujospūdį. O mikroelemento geležies reikia kraujui būtinam hemoglobinui gaminti. Ląstelių „statybai“ reikalingos folio rūgšties gausu, pavyzdžiui, savojiniuose ar kininiuose kopūstuose.

Spalvotų rūšių kopūstuose dar gausu ir ląsteles saugančių bei imunitetą stiprinančių biologiškai aktyvių medžiagų – flavonidų. Raudonuosiuose kopūstuose jų net 28 kartusdaugiau nei žaliuosiuose.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:44 AM | Žinutė # 10








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Šiek tiek apie sūrius

Jei praradote apetitą, valgykite aštrių sūrių.
Pjaustydami rokforo sūrį, peilį suvilgykite karštu vandeniu.
Prieš tarkuodami sūrį, trintuvę patepkite aliejumi.
Nepjaustykite sūrio iš anksto: jo gabalėliai džiūsta, netenka skonio ir aromato.
Sūris neišdžius, jei jį suvyniosite į drobę, suvilgytą pasūdytu vandeniu arba įdėsite į specialų uždengiamą indą. Kad sūris neišdžiūtų, galite jį laikyti tiesiog pakuotėje.
Apdžiūvęs sūris vėl pasidarys minkštas, jei jį kuriam laikui įmerksite į šviežią arba rūgusį pieną.
Sudžiūvusį brinzą sutarkuokite ir užpilkite trupučiu pieno. Įdėkite gabalėlį sviesto. Užvirinkite. Gautas padažas labai tinka makaronams užpilti. Be to, brinza bus skanesnė ir ne tokia sūri, jei prieš valgį pamirkysite ją karštame vandenyje.
Jokiu būdu neužpilkite brinzos verdančiu vandeniu, nes susitrauks baltymai, sumažės riebumas, taip pat sumažės ir maisto medžiagų. Brinzos skonis suprastės.
Jeigu sergate hipertonija, širdies ir inkstų ligomis, skrandžio opa, nežiūrint to, kad brinza malonaus skonio, nevalgykite jos, nes brinzoje yra druskų, kurios sulaiko organizme vandenį, erzina skrandžio gleivinę, sunkina inkstų veiklą.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:52 AM | Žinutė # 11








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Ko nežinojote apie mišraines

Salotos buvo gaminamos jau prieš 2500 metų. XIX a. net šakniavaisiai: morkos, burokėliai, bulvės, griežčiai ir ankštiniai augalai buvo skirti salotoms, tačiau žali nevartojami. Manyta, kad požemio dažovės nešvarios, todėl jos buvo verdamos. Taip atsirado ypatingas salotų porūšis – mišrainės, gaminamos iš virtų daržovių. Smaguriai mėgo šias mišraines užpilti aštresniais padažais, kurie permušdavo žemės kvapą. XIX a. į mišraines pradėta dėti sūdytų ir raugintų kopūstų, alyvuogių, marinuotų agurkėlių, o Vokietijoje ir Rusijoje – sūdytų grybų ir silkių.

Mišrainės gaminamos iš įvairių virtų ir žalių daržovių: burokėlių, kopūstų, morkų, svogūnų, pomidorų, agurkų, pupelių, žirnių, gelteklių, mangoldų ir kt., taip pat iš mėsos (virtos, keptos, rūkytos) ir jos gaminių (dešros, dešrelių), silkių, žuvies ir t.t Iš įvairių uogų taip pat galima pasigaminti įvairių mišrainių. Tai priklauso nuo šeimininkės išradingumo ir skonio. Kiekviena šeimininkė gali mišraines paįvairinti ir supaprastinti. Jų skonis priklauso nuo padažų, aliejaus, majonezo, grietinės ir prieskonių kiekio.

Mišraines patartina gaminti tik emaliuotuose ar moliniuose induose, nes rūgštys, esančios padažuose, veikia metalus ir kenkia ne tik skoniui, bet ir sveikatai. Mišrainių nereikia ruošti per daug, nes pastovėjusios jos netenka skonio ir išvaizdos. Actas tinka tik 9%.

Jau seniai įrodyta, kad daržovės – sveikatos šaltinis. Iš jų organizmas gauna daug vitaminų, mineralinių ir kitokių medžiagų. Daržovių reikia valgyti kasdien, jos turi sudaryti pagrindinę maisto dalį. Per dieną būtina suvalgyti apie pusę kilogramo daržovių.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 1:53 AM | Žinutė # 12








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Kuo pakeisti cukrų?

Mėgstate cukrumi pagardinti kavą, arbatą, kitus gėrimus bei patiekalus? O ar žinojote, jog cukrus yra smarkiai chemiškai perdirbtas produktas? Jo maistinė vertė, deja, lygi nuliui. Kad gautumėte vertingų medžiagų, o tuo pačiu ir suteiktumėte šiek tiek saldumo mėgstamiems gėrimams bei patiekalams, vartokite cukraus pakaitalus.

Melasa

Melasa turi vitaminų B1, B2, B3, kalcio, magnio ir geležies. Ji puikiai tinka kepant gaminius iš miltų: pyragus, sausainius, bandeles.

Medus

Meduje yra truputis vitaminų ir mineralų, be to, jis lėčiau aprūpina kraują angliavandeniais, priešingai nei cukrus.

Klevų sulos sirupas

Klevų sulos sirupas turi vertingų mineralų, yra mažiau saldus už cukrų. Rinkdamiesi klevų sulos sirupą atidžiai perskaitykite gaminio pakuotę, nes dažnai tikras produktas keičiamas vandeniu, cukrumi ir sulos skonio dirbtine konsistencija. Sulos klevų sirupu JAV populiaru pagardinti blynus.

Džiovinti vaisiai

Džiovinti vaisiai daugeliui gaminių suteiks natūralaus saldumo. Jais galite pagardinti ir dribsnius su pienu ar netgi namuose išsikepti skanios duonos su džiovintais vaisiais.

Švieži vaisiai

Šviežiais vaisiais galite gardinti jogurtą, dribsnius su pienu ar tiesiog valgyti vienus, kai norisi ko nors saldaus.

Vaisių tyrės

Vaisių tyrėmis tinka pagardinti konditerijos gaminius, blynus, jogurtus, dribsnius su pienu. Jų galite įsigyti sveiko maisto parduotuvėje ar pasigaminti namuose patys.

Salyklo sirupas

Tai iš miežių arba ryžių salyklo gaminamas sirupas. Jame gausu vitaminų A, B, C, K bei kalcio. Šio sirupo įsigysite visose sveiko maisto parduotuvėse ar prekybos centrų sveiko maisto skyriuose.

Stevija

Pietų Amerikos augalo ekstraktas pasižymintis saldžiu skoniu. Juo tinka saldinti įvairius gėrimus bei konditerijos gaminius. Saldumo suteiks net mažas stevijos lašelis.

Saldymedis

Juo puikiai pagardinsite žolelių arbatą.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 2:23 AM | Žinutė # 13








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Pirmosios daržovės ir žalumynai. Ką reikėtų žinoti?

Pirmosiose daržovėse ir žalumynuose gausu vitaminų C, P, B, PP, karotino, kalcio, magnio, fosforo, ypač – geležies. Kuo šviežesni žalumynai, tuo daugiau juose vitaminų, todėl iš pradžių – keli patarimai, kaip išsaugoti daržovių maistinę vertę, kad jos neprarastų skonio bei išvaizdos.
Vitamino C kiekis labai mažėja, kai nupjauti žalumynai net neilgai laikomi saulėje, šilumoje, vėjyje.
Patalpose žalumynus reikėtų laikyti pamerktus į vandenį kaip gėlių puokštę arba suvyniotus į celofaną, drėgną popierių.
Nedera žalumynų laikyti ryšulėliais: jie greičiau sušyla, o šiluma ardo vitaminą C.
Vitaminas C žūva nuo geležies ir vario prisilietimo, todėl daržoves geriau pjaustyti nerūdyjančio plieno peiliu, trinti medinėse piestose, tarkuoti plastmasinėmis tarkomis, o salotas – tiesiog plėšyti.
Kuo stambiau supjaustysite daržoves, tuo daugiau vitaminų jose išliks.
Pjaustyti daržoves geriau ant porcelianinės arba plastikinės lentelės – medis sugeria daug vertingų sulčių.
Daugiau vitaminų išlaikysite virdami daržoves trumpai ant stiprios ugnies nei ilgai ant silpnos.
Virti paruoštas daržoves dėkite į verdantį vandenį, o ne į šaltą.
Viralą stenkitės maišyti kuo rečiau.
Virkite daržoves kuo mažesniame vandens kiekyje.
Išvirusias daržoves kuo greičiau išgriebkite iš viralo.

Jei jau spėjote pasiilgti žalumynų, siūlome pasigaminti „Pavasario salotų“:

Skardinė menkių kepenėlių, virtas kiaušinis, 50gsvogūnų laiškų, salotų, ryšulėlis ridikėlių, pomidoras, krapų, petražolių, druskos.

Į lėkštę klokite salotų lapus, ant jų išdėliokite smulkintas kepenėles, barstykite jas pjaustytais svogūnų laiškais, krapais, petražolėmis. Supjaustykite ridikėlius ir išdėliokite ant žalumynų. Salotas puoškite kiaušiniais ir pomidorais, užpilkite aliejumi iš skardinės.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
ValedyData: Penktadienis, 2010-07-30, 2:25 AM | Žinutė # 14








[ (LT) ]

Grupė: Admin padejėja
Lygis:
Miestas:Ten kur širdis
Forumo mylimieji
Žinutės: 9789
Apdovanojimai: 62
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Paneigtas mitas apie bulves

Gera žinia tiems kurie, negali gyventi be bulvių patiekalų. Amerikiečiai paneigė mitą, neva bulvės tukina ir nepasižymi itin vertingomis medžiagomis. Beveik visi dietologai, žmogui, norinčiam sulieknėti, siūlydavo atsisakyti patiekalų, turinčių daug angliavandenių. Makaronai, duona, bulvės būdavo išbraukiami iš lieknėjančiojo mitybos raciono. Tačiau pastebėta, kad būtent angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis smegenų veiklai, centrinei nervų sistemai ir inkstams. Amerikiečių dietologai priėjo išvadą, kad visiškai išbraukti iš mitybos angliavandenių turinčius produktus yra nenaudinga ir neveiksminga. Taigi, jie pradėjo taikyti ribotą angliavandenių kiekį net griežtos dietos besilaikantiems žmonėms. Tokio pobūdžio dietos toleruoja iki 60g angliavandenių per dieną. Pagrindinis angliavandenių dietos principas-neperdozuoti angliavandenių turinčių produktų. Be abejo, angliavandeniai veikia kaip kalorijų „bomba“ jeigu jie vartojami su riebalais. Todėl venkite keptos duonos, skrudintų bulvyčių, traškučių ir riebių padažų prie makaronų. Bulvės, šiandien apskritai yra nuvertinamos ir visiškai be reikalo. Šviežia bulvė turi apie 80 procentų vandens, buvėse yra nemažai vitamino C, geležies, vitamino B1, B2 ir kitų ne mažiau vertingų žmogaus organizmui medžiagų. Žinoma, vien riebalų ar angliavandenių ribojimas negarantuos puikių kūno formų. Visų pasaulio dietų esmė yra porcijų kontrolė.


Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Atsijungęs
LauritukeData: Penktadienis, 2010-07-30, 8:43 AM | Žinutė # 15








[ (LT) ]

Grupė: Administratorė
Lygis:
Administratorė
Žinutės: 30254
Apdovanojimai: 36
Lytis: Moteris
Sukaupta jau

Dalyvio įvertinimas:
Už forumo ir puslapio įkūrimą Forumo siela Plepučių,pleputė
Quote (Valedy)
Šviežia bulvė turi apie 80 procentų vandens, buvėse yra nemažai vitamino C, geležies, vitamino B1, B2 ir kitų ne mažiau vertingų žmogaus organizmui medžiagų. Žinoma, vien riebalų ar angliavandenių ribojimas negarantuos puikių kūno formų. Visų pasaulio dietų esmė yra porcijų kontrolė.

va kiek naudingų yra vitaminų bulvėse _liuks_


Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Sveikinimų atvirukai

Atsijungęs
Forumas » VIRTUVĖS PASLAPTYS » Ar žinote kad... » Straipsniai apie maistą (įdomu...)
  • Page 1 of 2
  • 1
  • 2
  • »
Search:



Kartą užsukęs negali sustoti© 2020