Puikaus pikantiško skonio rambutanai kilę iš Malaizijos. Paplitę ir mėgstami visoje Azijoje.

Jie yra ličių giminaičiai. Į ličius panašūs ir dydžiu. Rambutanų pavadinimas kilęs iš malajiečių žodžio, reiškiančio plaukus. Galbūt todėl rambutanai dar vadinami plaukuotais ličiais.

Rambutanų vaisiai yra raudoni su minkštais spygliais. Baltas, skaidrus minkštimas – su nevalgomu kauliuku. Vaisiai yra malonaus rūgštoko skonio.

Vartojimas

Prieš vartojant patartina atšaldyti. Valgomas rambutanų žaliasis minkštimas. Jie dedami į jogurtus, ledus, nekeptus vaisių tortus, cukruojami. Gardėsiu laikomi paspraginti rambutanų gabaliukai.

Šampanas su rambutanais

Po 2-4 prinokusius nuluptus rambutanus įmesti i šampano taures, pripilti gerai atvėsinto šampano ir pateikti į stalą. Vietoje šampano galima naudoti mineralinį vandenį, pagardintą trupučiu sulčių ir cukraus sirupo.

Rambutanų kompotas

Rūpestingai nulupus rambutanus sudėti į įkaitintą, šiek tiek atskiestą aviečių sirupą. Dar kartą trumpai užvirinti. Pateikti į stalą.

Vartijomas

Vaisius nulupti, perpjauti išilgai ir išimti minkštimą su sėklelėmis. Raguotieji melionai naudojami ruošiant pyragaičius, pikantiškus padažus, patiekalus su kreminiu sūriu bei kokteilius.

Vaisių salotos su raguotaisiais melionais

Nulupti mažą ananasą, išpjauti šerdį, supjaustyti smulkiais kubeliais, vieną bananą – riekelėmis. Supjaustytus vaisius sumaišyti ir pasaldinti cukrumi ar medumi.

Ledai su raguotaisiais melionais ir riešutais

Ledus su riešutais sudėti į desertines taures, užpilti po valgomąjį šaukštą kriaušių likerio ir uždėti vieno ar dviejų raguotųjų melionų minkštimą.

Kiek rūgštoki, tačiau labai kvapnūs, apelsinus primenantys vaisiai, kilę iš Pietų Amerikos.

Vartojimas

Valgomi švieži kryžžiedžių vaisiai arba iš jų spaudžiamos sultys. Kryžžiedės naudojamos gaiviesiems gėrimams, nektarams, jogurtams, marmeladams, likeriams, ledams, pudingams, tortams ir keksams gardinti. Tinka gaminti sulčių kokteilius, maišant kryžžiedžių sultis su citrusinių vaisių ar ananasų sultimis. Kryžžiedės mažina arterinį kraujospūdį, veikia raminamai, yra puikus C vitamino šaltinis.

Kryžžiedžių želė

5 kryžžiedės, ½ stiklinės vandens, reikalingos pagaminti 2 stiklinėms kryžžiedžių sulčių, 1 stiklinė vandens, 10 juostelių (apie 44g) bespalvės želatinos, 2 stiklinės cukraus, 1 lašas geltonų dažų (nebūtinai). Į trintuvės indą sudėti kryžžiedžių minkštimą ir pusę stiklinės cukraus. Trinti keletą sekundžių, tada perkošti per labai tankų koštuvą arba išspausti per sudrėkintą medžiagos gabalėlį. Į puodą supilti likusią stiklinę vandens, želatiną ir cukrų. Kaitinti iki užvirimo, maišant pavirinti, kol ištirps želatina. Nukelti nuo ugnies, supilti kryžžiedžių sultis ir, jei norima, įlašinti lašelį dažų, tuomet viską supilti į stiklinę formelę bei įdėti į šaldiklį keletui valandų, kol sustings. Prieš patiekiant , formelę keletui sekundžių įkišti į karštą vandenį, kad želė atšoktų nuo formelės kraštų ir išversti ant padėklo.

Egzotiški kinkanai, dažnai klaidingai laikomi mažaisiais citrusiniais vaisiais, iš tiesų yra uogos. Nors kinkanų plonos žievelės skiria jų vidų į skiltis, skirtingai nuo tradicinių citrusinių vaisių, jie gali būti nuo trijų iki šešių skiltelių.

Vartojimas

Kinkanai paprastai valgomi švieži, su visomis žievelėmis ir sėklomis. Kepti kinkanai skoniu primena imbierus, naudojami kaip svarbi pikantiškų patiekalų sudėtinė dalis. Juos galima konservuoti, marinuoti sirupe arba tiesiog pjaustytus dėti į kokteilius.

Salotos su kinkanais

4 cikorijos, 100g kinkanų, vieno apelsino sultys, 100g jogurto, 2 valgomieji šaukštai saulėgrąžų aliejaus, 1 žiupsnelis cukraus, druskos, pipirų, 5-6 žemės riešutai. Cikorijas nuplauti, perpjauti pusiau, nupjauti kotelius, o pačias cikorijas supjaustyti piršto storumo juostelėmis. Riešutus ir kinkanus (su žievelėmis, be kauliukų) supjaustyti plonais griežinėliais. Jogurtą, aliejų ir apelsinų sultis sumaišyti su paruoštu užpilu, patiekti apibarsčius riešutais.

Kaktusinės figos yra ovalios, šiek tiek plokščios, 5-10 cm ilgio su karpų pavidalo iškilimais, turinčiais daug spyglių, gelsvai rudos, beveik lašišų mėsos spalvos žieve, raudonos spalvos minkštimu. Kaktusinės figos – sultingos, švelniai rūgštoko, labai gaivaus skonio. Jos tinka ruošiant vaisių salotas.

Vartojimas

Vaisius patartina imti su pirštine arba servetėle, nes mažieji spygliai greitai įduria. Prieš lupant keletą valandų palaikyti vandenyje. Odą lupti peiliu. Vaisiai valgomi švieži. Supjaustyti tinka salotoms gardinti.

Desertas

Gerai sunokusius, nuluptus ir smulkiai supjaustytus vaisius maišyti su kiviais arba smulkiai supjaustytais ananasais. Galima maišyti su avietėmis ir obuolių kubeliais. Užpilti citrinų sultimis, konjaku ir vanilės cukrumi. Galima įmaišyti vanilinių ledų.

Šis vienas seniausių kultūrinių augalų kilęs iš Mažosios Azijos. Minimas Egipto pergamentuose, Senajame testamente. Kriaušės formos vaisiai žalsvai geltona (ar net violetinė) žieve ir trumpu kietu kotu. Minkštimas rausvas, su mažomis valgomomis sėklelėmis. Sunokę vaisiai yra salsvo skonio, kvapnūs. Vaisius rekomenduojama valgyti sergantiems mažakraujyste, kvėpavimo takų ligomis. Šie vaisiai skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Figos valgomos su žieve ir sėklomis, žalis ir virtos.

Vartojimas

Prieš patiekiant, vaisius galima nuplikyti verdančiu vandeniu, kad butų minkštesni. Supjaustytas griežinėliais figas tinka valgyti su sūriu, kumpiu ar rūkyta dešra. Desertui skirtas figas galima perpjauti ir pamirkyti vyšnių gėrime ar konjake. Atvėsintos figos patiekiamos su plakta grietinėle. Žalios (termiškai neapdorotos) figos valgomos be jokių priedų, tik gerai atvėsintos.

Desertas su figomis

Per pus supjaustytas figas užpilti likeriu, konjaku, aviečių arba citrinų sultimis. Galima valgyti ir su apelsinų marmeladu bei viskiu. Verta išbandyti ir figas su plakta grietinėle ar vanilės padažu. Šviežias figas trumpai pavirinti saldžiame vandenyje su trupučiu citrinų sulčių. Dar į karštą viralą įpilti taurę portveino.

Tai šviesiai kreminės spalvos vaisiai, balta plona odele, išmarginta gausybe šviesiai violetinių ruoželių. Geltoname minkštime yra sėklų.

Antiliniai agurkai – kvapūs, sultingi, neutralaus skonio vaisiai.

Vartojimas

Vaisius nuplauti, nulupti kaip obuolius ir valgyti žalius. Tinka su krabais ir kumpiu, tik reikia gerokai pagardinti prieskoniais.

Antiliniai agurkai su kumpiu

Antilinius agurkus nulupti, perpjauti išilgai pusiau (po pusę vaisiaus vienam asmeniui), išimti sėkleles ir supjaustyti griežinėliais. Pabarstyti pipirų, šiek tiek įlašinti citrinų rūgšties. Kiekvieną griežinėlį įvinioti į ploną, švelnaus skonio kumpio riekelę. Pavolioti smulkiai pjaustytose petražolėse ir sudėti ant padėklo. Patiekti kartu su ilguoju prancūzišku batonu, užteptu sviesto.

Manoma, kad kaštainiai kilę iš Pietų Europos ar vakarinės Azijos dalies.

Tai valgomieji kaštainio medžio riešutai. Išorinė luobelė būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos, pats riešutas – gelsvas arba šviesiai rudas. Kaštainiai traškūs, saldaus ir švelnaus skonio.

Dar nuo priešistorinių laikų kaštainiai vertinami kaip ypač maistingas produktas. Ne taip kaip kituose riešutuose, kuriuose gausu riebalų ir nedaug krakmolo, kaštainių branduoliuose riebalų yra mažiau negu 3 proc., tačiau juose yra daug angliavandenių. Kaštainiuose daug krakmolo, vitaminų B1, B2 ir C.

Valgomi kepti arba virti, labai tinka vištienos įdarams, sriuboms ir troškiniams. Pakepinti su lukštais kaštainiai žiemą yra tradicinis užkandis. Išgliaudytus kaštainius galima truputį pavirti sultinyje ir patiekti kaip daržoves, sutrinti arba naudoti sriuboms, įdarams ir pyragams arba, pasaldinus ar sumaišius su grietinėle, siūlyti kaip desertą.

Iš Pietų Amerikos tropikų ir subtropikų kilę kertuočiai (angl. pitahaya) daugiausia auginami Kolumbijoje – nuo pakrančių iki pat aukštumų.

Vaisius iki 12 dienų galima išlaikyti be specialių šaldymo priemonių. Kertuočiai yra vienos kaktusų rūšies ilgais, tribriauniais ūgliais ir šakomis vaisiai. Kaip ir pats augalas, neįprasti, keisti ir jo vaisiai: nuo ovalo iki kiaušinio formos, apie 10 cm ilgio. Jų odelė geltona, nusėta karpas primenančiomis ataugėlėmis ir gumbeliais. Po plaukuota žieve – puikaus skonio skaidrus minkštimas.

Balkšvame vaisiaus minkštime gausu tolygiai pasiskirsčiusių mažų tamsių sėklų. Vaisiaus skonis gaivus, nepakartojamo aromato, suvalgius jų kiek daugiau stipriai skatina virškinimą.

Kertuotis – vaisius, kurio skoniu reikia mėgautis. Perpjaukite jį išilgai į dvi dalis ir šaukšteliu ragaukite minkštimą. Jis taip pat puikiausiai tiks salotoms.

Dumplūnės auginamos viso šilto klimato pasaulio šalyse, ypač Pietų Afrikos Respublikos Keipo provincijoje.

Dumplūnės – mažos saldžios oranžinės uogelės; dydžiu, forma ir sudėtimi panašios į mažuosius pomidorus. Dumplūnių minkštimas geltonas, sultingas, su daugybe smulkių valgomų sėklelių. Šio vaisiaus skonis gaivinantis, švelniai saldus, šiek tiek primenantis ananasą. Uogelės apgaubtos „pergamentiniu“ rusvu gaubteliu, todėl atrodo kaip gėlės viduriukas. Ištraukus uogelę ji gali būti kiek lipni, todėl būtina iškart nuplauti.

Dumplūnėse daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B ir C. Nuo seno dumplūnės žinomos kaip liaudies medicinos vaistas nuo gerklės perštėjimo peršalus.

Karambolos – tai medžio, kilusio iš Indonezijos ir Malaizijos, šiuo metu auginamo visoje pietryčių Azijoje, Kinijoje, Indijoje, Karibų jūros baseino šalyse, kai kuriuose Amerikos kraštuose, vaisiai. Karambolos – į agurką panašūs žali, gelsvi arba ryškiai geltoni vaisiai su 5–6 aštriomis išilginėmis briaunomis. Dar vadinami žvaigždėmis. Karambolų minkštimas rūgštokas, vynuogių ir obuolių skonio, labai gaivus. Valgomas kartu su odele ir sėklytėmis. Karambolose labai daug vitamino C, yra vitaminų A ir B, daug geležies.

Dažnai jomis puošiami desertai, salotos ir gėrimai – pjaustant skersai gaunamos gražios žvaigždutės.

Patys gamtoje šie vaisiai auga tik tropinėje Afrikos dalyje ir Indijoje, tačiau žmonės juos augindavo ir valgydavo jau senovės Egipte ir Graikijoje.

Šviesiai rudas pailgas egzotinio medžio tamarindo vaisius – ankštis. Valgomas rūgščiai saldus minkštimas iš šio tropinio medžio ankščių, kuriose subręsta sėklos.

Tamarindas turi daug naudingų medžiagų – kalcio, fosforo, geležies, tiamino, riboflavino ir niacino. Taip pat turi nemažai vitaminų, ypač daug vitamino C. Šis vaisius puikiai gali pagerinti virškinimą.

Iš tamarindų gaminami sirupai, ledai, uogienės, vynas. Minkštimas taip pat tinka prieskonių mišiniams, troškiniams. Tamarindai valgomi su sultimis, medumi, ledais ar kitais vaisiais (gvajavomis, papajomis, bananais).

Pasifloras (angl. maracuja) pirmieji atrado Pietų Amerikos
gyventojai, dabar šie vaisiai mėgstami visame pasaulyje ir net laikomi afrodiziakais.

Prinokusių pasiflorų spalva gali kisti nuo raudonos, tamsios
purpurinės iki geltonos, jos apvalios kaip apelsinai, o skonis
– gaivinantis, saldus ir kiek rūgštokas. Neprinokusius
vaisius išduoda lygus ir gan kietas paviršius, o prinokusių
odelė išraižyta gilių rievių.

Pasifloros ypač naudingos sveikatai, jose gausu vitaminų bei mineralinių medžiagų: fosforo, geležies, natrio, vitaminų A, B, C, daug kalcio, taip reikalingo tvirtiems kaulams. Be to, pasiflorose yra baltymų, angliavandenių, ląstelienos.

Pasifloros turi ir gydomąjį poveikį: puikiai mažina karštį, normalizuoja žarnyno veiklą bei padeda greičiau užmigti.

Valgomos šviežios, naudojamos padažams, desertams, ledams.

Jis yra geltonas, sultingas ir jo skonis nuostabiai saldus-ananasas.
Tačiau šis vaisių karalius nėra tik skanus, jis pasižymi ir
medicininiais požymiais. Jis pagydo gerklės skausmus, veikia išvis prieš
persišaldymus, mažina pilvo skausmus ir t.t. Taip pat pasižymi savo
mažu kalorijų kiekiu ir yra vienas iš pagrindinių dietinių produktų.
Kosmetikoje ananasas pasižymi savo encimais, kurie gerina odos
išvaizda bei neleidžia atsirasti raukšlėms....