pirktiniu kosiu manoji irgi nelabai nori, is bedos valgo, bet mamos isvirtos skanesnes

Jeigu kūdikis papildomai maitinti pradedamas per anksti, gali kilti bėdų dėl pilvuko, nes mažylio virškinimo sistema dar nesubrendusi, be to, padidėja alergijos tikimybė. O jei vaikas primaitinti pradedamas per vėlai, vadinasi, jis laiku negavo reikalingų maisto medžiagų, taip pat nesivystė valgymo įgūdžiai.

Kitokio maisto motinos pienu maitinamas kūdikis turėtų paragauti sulaukęs šešių mėnesių. Jeigu mama pieno neturi ir vaikas geria vien pritaikytus pieno mišinius, primaitinimą galima pradėti ir vienu arba pusantro mėnesio anksčiau. Dauguma gydytojų laikosi nuomonės, jog pieno mišiniais maitinamas kūdikis negauna tiek reikalingų medžiagų, kiek jų yra motinos piene, todėl naujo maisto mažylis gali paragauti anksčiau.

Papildomo maitinimo "tvarkaraštis" motinos pienu maitinamam mažyliui

6 mėnesiai. Pradėti reikėtų nuo daržovių košės. Ji turėtų būti išvirta iš tokių daržovių, kurios auga Lietuvoje, pavyzdžiui, bulvių, morkų. Į košę galima šiek tiek įmaišyti aliejaus.

6,5 mėnesio. Vaiko valgiaraštį galima papildyti šviežiais vaisiais ar uogomis, kurie sirpsta mūsų krašte. Tinka ir pramoniniu būdu pagamintos vaisių tyrelės, sultys kūdikiams.

7 mėnesiai. Metas pradėti skanauti mėsos. Tinka triušiena, veršiena, kalakutiena, neriebi kiauliena.

8 mėnesiai. Vaiko valgiaraštyje turėtų atsirasti kruopų košė. Tinka ryžiai, avižos, grikiai, miežiai.

11–12 mėnesių. Pasiūlykite paragauti rauginto pieno produktų: jogurto, kefyro. Varškė dar nelabai tinka, nes joje gausu pieno baltymų.

Nuo 12 mėnesių. Galima duoti kiaušinių, žuvies. Vertingesnė yra jūros, o ne ežero žuvis.

Duonos gaminių vaikui galima pasiūlyti tada, kai jis jau moka kramtyti.

Pusės metų sulaukęs mažylis papildomo maisto turi ragauti vieną kartą per dieną, po mėnesio jis jau turi gauti dvi porcijas košės, dar po mėnesio – tris.

Mamos dažnai diskutuoja – pirkti pramoniniu būdu pagamintas košes vaikams, ar virti pačioms. Galiu nuraminti, jog kūdikiams maitinti tinka ir namie virtas maistas, ir tas, kurio jau paruošto vartoti galima rasti parduotuvių lentynose. Bet ši "prabanga" kainuoja. Jeigu košė kūdikiui gaminama namie, mamos turi būti tikros, kad visi produktai yra ekologiški.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Aštunto mėnesio naujovė kūdikio maisto meniu – kruopų košė. Kruopos vertingos, nes jose gausu kalcio, fosforo ir vitamino B2. Ryžiai stabdo viduriavimą, kukurūzai padeda atsinaujinti pažeistai žarnyno gleivinei. Ryžių ir kukurūzų košelė labai tinka ir kitokių virškinimo problemų turintiems kūdikiams, kuriems blogai auga svoris, pučia pilvuką. Kūdikiams geriausiai tinka grikiai, avižos, ryžiai, miežiai, kukurūzai. Manų kruopos - mažiausiai vertingos.

Kaip kruopų košę virti? Ryžius, avižas, grikius ar miežius sumalkite kavos malimo mašinėle ar nusipirkite kruopų miltų. Košę virkite vandenyje. Taip pat kaip ir į daržovių košytę, į kruopienę šliukštelėkite pusę šaukštelio aliejaus ir dar pavirkite. O į išvirtą įpilkite mamos pieno.

Košę galima sumaišyti su trinta mėsyte, tačiau galima pagardinti ir vienu-dviem šaukštais saldesnių vaisių sulčių, keletu trintų vyšnių ar slyvų. Vaisių sultis ar tyrę reikėtų įmaišyti į jau išvirtą košę.

Visgi pradėjus vaikutį maitinti kruopų koše, reikia jį atidžiai stebėti. Kviečių, miežių, avižų ir rugių kruopose yra tam tikros rūšies baltymų, kurie gali sukelti virškinimo trakto ligą celiakiją. Šios ligos požymiai – ima kristi kūdikio svoris, kūdikis tampa neramus, irzlus, jo pilvukas pasidaro išpūstas, prasideda nemalonaus kvapo viduriavimas pilkomis išmatomis, vaikas gali net vemti.

Celiakiją sukeliančių baltymų neturi ryžiai, grikiai, soros, kukurūzai. Šių kruopų košėmis ir patariama maitinti kūdikį, jei jam įtariama celiakija. Jei vaiko būklė pagerėja nuo pirmų dienų nutraukus kviečių, miežių, avižų ar rugių košę, vadinasi, diagnozė buvo nustatyta teisingai ir tokių košių reikės vengti visą gyvenimą.

Kaip ir visų naujų produktų kruopų košės vaikui iš pradžių duokite 2 - 3 šaukštelius. Palaispniui pereisite prie didesnių porcijų. Greitai pamatysite, kokius kruopų mišinių variantus mažylis labiausiai mėgsta. Jais ir maitinkite. Jei kurios nors kruopų rūšies vaikutis atsisako – nieko baisaus.

Tokio amžiaus vaiko skonis keičiasi vos ne kasdien. Tai, kas šiandien jam atrodo neskanu, rytoj gali būti puikiai įvertinta.

Vaikelio maitinimas vien košytėmis kad ir pagardintomis mėsa, Jums pačiai gali atrodyti monotoniškas. Tačiau tokio amžiaus žmogučio valgiaraštis neturi būti labai sudėtingas.

Tėveliai dažnai nerimauja, kad vaikutis valgo permažai. Neretai baimė yra nepagrįsta. Apskaičiuota, kad kilogramui kūdikio kūno svorio užtenka maždaug 90 - 100 kilokalorijų. Tačiau kūdikių apetitas gali labai skirtis. Jei vaikutis gerai auga ir puikiai jaučiasi, neverskite jo valgyti daugiau negu jis pats nusprendžia.

Dar viena aštuntojo mėnesio naujovė – vaikučiui jau galima duoti pagraužti džiūvėsio (geriausiai namuose džiovinto batono), duonos plutą.

Tai padės numalšinti poreikį ką nors pagraužti, kuris atsiranda dygstant dantukams ir niežtint dantenoms. Tik niekada tokio amžiaus vaikučio su džiūvėsiu nepalikite be priežiūros. Galimybė užspringti – labai didelė.

Gydytojai atkreipia dėmesį į tai, kad grūduose, daržovėse ir vaisiuose yra balastinių medžiagų, kurios turi išbrinkti žarnų skystyje.

Todėl vaikutis turi gerti gana daug skysčių. Jei vaikas per mažai gers, greitai užkietės iduriai. Be mamos pieno vaikui nuolat pasiūlykite vandens, nesaldintos arbatos arba praskiestų sulčių. Šiuo tikslu tinka ir slyvų tyrelė.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Devintame mėnesyje didelių naujovių kūdikio maisto racione nėra. Vaikutis tęsia pažintį su įvairiomis kruopomis. Tačiau vieną svarbią staigmeną devynių mėnesių sulaukusiam žmogučiui visgi galima pasiūlyti. Į košę vietoje daržovių nuoviro, mišinėlio ar mamos pieno, galite šliukštelėti šlakelį karvės pienuko. Tačiau šlakelis neturėtų viršyti daugiau nei 50-100 ml.

Tai, kad nuo devinto mėnesio karvės pieno galima šliukštelėti į košytę, o neturinčios savo pieno mamos vietoje jo duoda karvės pieno skiesto vienu trečdaliu kruopų nuoviro, nereiškia, jog devynių mėnesių vaikas jau gali drąsiai gerti karvutės pieną gryną. Gydytojai rekomenduoja gryną karvės pieną pradėti duoti ne anksčiau kaip dvyliktame mėnesyje, o gal net tik sulaukus metų.

Kodėl pažintį su karvės pienu reikėtų pradėti taip atsargiai? Teigiama, kad net trečdaliui visų kūdikių karvės pienas sukelia kraujavimus iš skrandžio ir žarnų gleivinės. Nustatyta, kad karvės pienas yra dažniausias maisto alergenas. Alergija – šio amžiaus rykštė, kamuojanti ir vaikus, ir suaugusius. Ypatingai svarbu jos nepasigauti kūdikiui iki metų. Metukų sulaukus jos rizika smarkiai sumažėja.

Tačiau gal tokia karvės pieno baimė labiau atspindi Vakarų pasaulio tendencijas, kur parduotuvėse natūralaus pieno rasti nebeįmanoma? Vakariečių geriamas pienas, pagamintas iš pieno miltelių ir galintis nesurūgti pusę metų, nė iš tolo neprimena Lietuvos parduotuvėse parduodamo natūralaus pieno. Būtent vakariečiai gydytojai teigia, kad karvės pieno jokiu būdu negalima vaikui duoti iki metų. Tačiau ir Lietuvos gydytojai nerekomenduoja karvės pieną siūlyti anksčiau nei dvyliktame mėnesyje, o vaiko organizmo reakciją į karvės pieną nuo devinto mėnesio stebėti bandant pienuko šliukštelėti į košę.

Koks karvės pienas labiausiai tinka pagardinti kūdikio košytę? Gydytojai teigia, kad tinkamiausias pats liesiausias parduotuvinis karvės pienas. Nes pienas vaikui reikalingas ne dėl riebalų, o dėl kalcio. Tačiau ne viena mama pabando košę balinti ir naminiu karvės pienu, tik, žinoma, virintu. Eksperimentuoti su nevirintu naminiu karvės pienu labai pavojinga dėl galimybės vaiką užkrėsti įvairiomis per karvės pieną perduodamomis ligomis.

Jūsų mama tikriausiai bandys Jus įtikinti, kad naminį karvės pieną būtinai reikia nugriebti ir dar atskiesti. Nuomonių šiuo klausimu labai daug. Pati turėsite atidžiai stebėti, koks karvutės pienas tinka Jūsų mažylio organizmui. Vienų mamų patirtis rodo, kad vienas vaikutis priima riebų naminį karvės pienuką, o kitas nuo tokio iškart suviduriuoja, tačiau viskas po dviejų dienų atsistato į košę maišant liesesnio parduotuvinio pieno.
Perkant parduotuvėje visgi reikėtų rinktis natūralų, dar geriau – ekologišką pieną.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Apie vienuoliktą – dvyliktą mėnesį vaikučiui jau galima paragauti minkštai virto kiaušinio. Kodėl ne kieto? Minkštas lengviau virškinamas. Tačiau visgi kiaušinį reikėtų pavirti ne trumpiau kaip 5 minutes. Kitaip nežus vaikui ypač pavojingos salmonelės, kurių gali būti likę ant kiaušinio lukšto. Kitos apsisaugojimo nuo salmonelių priemonės: neimkite įtrūkusio kiaušinio, prieš verdant jį gerai nuplaukite, į vandenį įpilkite truputį acto ar citrinos rūgšties.

Vaikučio pažintį su kiaušiniu reikėtų pradėti nuo trynio. Tai vertingiausia kiaušinio dalis.

Kiaušinio patiekimo kūdikiui būdų yra daugybė. Galima duoti kiaušinio vieno, ypač trynio. Galima įsukti į daržovių košę. Galima įmušti į mėsos ar žuvies kukuliukus. Bet kepti omleto vienuolikos mėnesių kūdikiui dar neskubėkite. Neapskrudusį omletą galės išbandyti po mėnesio.

Neretas reiškinys pirmąkart paragavus vištos kiaušinio - alerginė reakcija. Tokiu atveju medikai pataria išbandyti putpelės kiaušinį.

Vienuolikos mėnesių amžiaus vaikučio poreikį numalšinti dygstančių dantukų skausmą ir dantenų niežėjimą tėveliai gali duodami jau ne tik duonos kriaukšlelę, bet ir riestainį ar sausainį. Bet tokio amžiaus vaikučiui parinkite kuo paprastasnį – neriebų, nesaldų, be konservantų, saldiklių ir kitų kenksmingų medžiagų. Ir vis dar tokio amžiaus vaikučio su džiūvėsiu ar sausainiu nepalikite be priežiūros. Galimybė užspringti vis dar yra.

Dar viena naujovė, su kuria rekomenduojama susipažinti vienuoliktame gyvenimo mėnesyje – pupelės. Ši Lietuvos daržuose auganti daržovė labai baltyminga ir vertinga. Tačiau gana sunkiai virškinama, todėl jaunesniame amžiuje ji nerekomenduojama. Tik baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams ji jau gali paįvairinti košyčių sudėtį.

Į pirmų metų pabaigą galima paragauti ir dar vieno šiltų kraštų vaisiaus – persiko. Pradėkite nuo mažų kiekių šio vaisiaus minkštimo. Vėliau galima suvalgydinti ir daugiau, tačiau neduokite vaikui vaisiaus luobelės bei būtinai išimkite kauliuką. Persikai stirptina virškinimo liaukų sekreciją, gerina širdies veiklą, bet šių vaisių negalima cukralige sergančiam ar nutukusiam vaikui. Parduotuvėje rinkitės šiuos vaisius nepažeista luobele.

Vienuolikos mėnesių vaikutis jau pratinasi valgyti savarankiškai – pats bando laikyti šaukštą. Reikėtų žinoti, kad tai tik pamokos ir bandymai. Pilnai pavalgyti vaikutis gali tik maitinant gerai šį meną išmanančiam vyresniam žmogui.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Nuo dvylikto mėnesio vidurio po truputėlį galima bandyti pratintis prie bendro šeimos maisto. Pradžiai tiktų trinta daržovių ar pieniška sriuba. Tik ji turėtų būti nepersūdyta ir išvirta be aštrių prieskonių: lauro lapų, pipirų.
Kūdikiui maistą geriau pagardinti tokiais prieskoniais kaip krapai, petražolės, mairūnas.
Atsargiai su sriubos tirščiais. Kol kas gal geriau sriubytę vaikui duoti be tirščių. Paspringti makaronu tokiame amžiuje – vieni niekai.

Geriau neskubėti su keptu maistu. Galima vaikelį pamaitinti miltiniu blynu. Kito kepto maisto galima duoti nebent vieną kitą gabaliuką iš patiekalo vidurio, tik ne skrudintų pakraščiukų. Sunkokai virškinami bulviniai blynai.

Atkreiptinas dėmesys, kad bet koks maistas nuo tėvelių stalo mažajam šeimos nariui net ir persiritus per vienerių metukų slenkstį turi būti gerai susmulkintas. Vaiko dantukai silpni, visi išdygs tik sulaukus maždaug 3,5 metukų. Tad kąsnelis picos ar šašlyko gali baigtis negalavimu, nes blogai sukramtytas maistas tokio amžiaus vaiko skrandukui – tikras priešas. Daržovės vis dar turi būti sutrintos trintuve, net jei jau bandytumėte duoti ne virtų, o žalių.

Tačiau jau galima bandyti kartais vaikui duoti visą puselę obuolio ar kriaušės. Tik būtinai nulupkite žievelę ir kruopščiai išrinkite visas sėklytes. Labai svarbu nulupti luobelę ir išrinkti sėklytes duodant vaikui vynuogę. Vaisių žievė – sunkiai virškinama, nuo jos gali pūsti pilvuką. Naujų, ypač sunkiau virškinamų produktų duodama po mažai, dozę didinant palaipsniui ir stebint, kaip šis maistas vaikutį veikia.

Pereinant prie bendro šeimos katilo tuo pačiu turėtų vykti vaikelio atpratimas nuo tokio didelio mamos pienuko kiekio. Baigiantis dvyliktajam mėnesiui vaikučiui jau turi pakakti 200-300 ml pieno per parą. Didelį iki šiol suvartotą pieno kiekį rekomenduojama po truputį keisti vis didesniu kiekiu kefyro, jogurto, varškės, varškės sūrio, pieno įpilti į sriubytę, košytę. Puikus pieno pakaitalas – virti varškėčiai. Kepti varškėtukai kaip ir viskas šiame amžiuje jokiu būdu negali būti pridegę.

Kalbant apie žuvies patiekalus: mažiukui dar jokiu būdu negalima rūkytos žuvies. Keptos šiek tiek galima, tačiau vertingiausia – virta ar troškinta. Žinoma, labai svarbu išrinkti visas ašakas, bei nulupti odelę. Iki 3 metų vaikučio geriau nevaišinti krabų lazdelėmis, vėžiagyviais. Peranksti užvalgius šių skanumynų, vaikelis gali likti jiems alergiškas ilgą laiką.

Duoną vaikui reikia pirkti kuo paprastesnę ir geriau baltą. Tinka ir batonas. Nuo juodos duonos mažyliui gali pūsti pilvuką, tačiau po truputį galima pratinti ir prie jos. Tačiau šiame amžiuje iki pat 3 metukų reikia atidžiai stebėti, ar vaikelis jau pasiruošęs valgyti duoną. Beje visus miltinius patiekalus – duoną, sausainius, miltinius blynus, kruopų košę - vaikeliui reikėtų duoti kartu su daržovėmis, vaisiais ar mėsyte. Jei mažylis valgys tik miltinį patiekalą, didelis pavojus, kad pilvukas užsikiš.

Sausainiais ar kukurūzus rinkite vaikučiui pačius paprasčiausius – be jokių kremų, įdarų ar užpilų - kad juose būtų mažiausiai konservantų, dažiklių, sintetinių kvapų. Geriausia jei pati iškepsite pyrago. Galima su varškės ar vaisių įdaru. Kukurūzai taip pat turėtų būti be cukraus ar kitų priedų. Apie saldainius iki vienerių metų negali būti nė kalbos. Kuo vėliau vaikas susipažins su saldainiais, tuo puikiau. Būtų geriausia, jei iki 3 metų vaikas jų visai nežinotų.

Ledai ir grietinėlė taip pat tegu palaukia, kol sukaks vienerių metukų jubiliejus. Beje, ir vėliau juos reikia rinktis kuo mažiau prisodrintus įvairiausių dažų ir saldiklių.

Šiame amžiuje labiausiai tinkantys gėrimai be mamos pieno – arbata su uogiene, natūralios namie spaustos lietuviškų vaisių sultys, nesaldinta arba vos vos saldinta arbata.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia