2. Muzika. Ji ramina, mažina streso poveikį ir skausmą. Vienoms moterims patinka klasika, kitoms ritminė. Tad į ligoninę patartina vežtis tokios, kuri labiausiai ramina, veikia atpalaiduojamai. Jei dar besilaukdama kūdikio moteris pasirinko, kur gimdyti, gali pasidomėti, ar reikia atsivežti kompaktinių plokštelių grotuvą, o gal kasetinį magnetofoną.

3. Smilkalai. Kvapai, kaip ir muzika, padeda atsipalaiduoti, sukuria jaukią aplinką. Tačiau jais pasirūpinti tenka pačiai gimdyvei. Žinoma, jeigu jie patinka. Tinka švelnus, neįkyrus kvapas. Žvakių deginti ligoninėje gali būti neleidžiama. Tad kas galima ir kas ne, pasidomėkite iš anksto.

4. Vanduo. Kad jis malšina gimdymo skausmą ir padeda atsipalaiduoti, žinota jau senovės Egipte. Tačiau šilto vandens vonia labiau gelbsti, kol įpusėja gimdymas, kai pradeda vertis gimdos kaklelis. Kitos moterys ir gimdo vandenyje, nes tiki, kad tai natūraliau. Vaikelis patenka į jam įprastą aplinką ir nepatiria streso. Tačiau ne visi medikai pasisako už gimdymą vandenyje. Kodėl? Sunkiau suteikti gimdymo pagalbą. Gimdyti vandenyje jie nepataria, kai yra rizika moteriai nukraujuoti, kai naujagimiui gimstant trūksta deguonies (gali į kvėpavimo takus įkvėpti vandens) arba yra kitų gimdymo komplikacijų. Antra vertus, kai kurių moterų net ir neįkalbėtum gimdyti vandenyje. Tad sprendimą lemia ne tik mamytės bei vaisiaus būklė, bet ir požiūris.
Kai kuriose ligoninėse ir gimdymo namuose yra įrengtos sukūrinės vonios. Lengvas vandens srovės masažas atpalaiduoja raumenis, mažina stresą. Daugelis moterų neatsisako skausmą malšinti kon-trastine šilto ir šalto dušo vandens srove (į strėnas).

5. Masažas. Giliai įkvepiant galima švelniai masažuoti pirštais nuo sąvaržos (pilvo apačioje) klubų link, o iškvepiant priešingai. Jei skausmas „įsitaisė“ nugaroje, reikia masažuoti kryžkaulio rombelį pagal laikrodžio rodyklę arba spaudinėti šoninius kryžkaulio rombo kampus (praverčia vyro ar personalo pagalbos). Jei nepadeda, gulint ant nugaros ar šono rombą galima spaudinėti kumščiais. Sąrėmių skausmas aprimsta ir spaudžiant priekinius klubakaulio dyglius. Masažas, deja, menkai gelbsti, kai sąrėmiai tampa labai dažni, stiprūs ir skausmas būna daug aštresnis.

6. Kvėpavimas. Ištverti stiprų sąrėmių skausmą, mažinti įtampą ir nurimti padeda stiprus ritmingas kvėpavimas. Moteris per nosį įkvepia oro, jį šiek tiek sulaiko ir per burną lėtai iškvepia.
Tinkamas kvėpavimas per stangas taip pat gelbsti, nes šiek tiek reguliuoja raumenų susitraukimus. Naujagimį priimanti akušerė gimdyvei pasako, kada pakvėpuoti, o kada stangintis, o tarp stangų padeda švelniai išslysti vaikučio galvutei. Per vieną sąrėmį galima stangintis du tris kartus. Jam praėjus ramiai pakvėpuoti, kad moters plaučiai prisisotintų deguonies, o per virkštelę jo gautų ir vaisius. Stanginantis moteriai tektų įkvėpti daug oro, jį sulaikyti plaučiuose ir stangintis visą stangų jėgą nukreipiant žemyn, į tarpvietės sritį. Jei gimdyvė oro įkvėptų tik į burną, išpūstų žandus ir stangindamasi garsiai išpūstų jį, vaikelio nepastumtų.

Gali būti, kad pajusite didelį nevalingą norą tuštintis, todėl kad vaisius, slinkdamas gimdos kanalu, pradeda dirginti tarpvietės receptorius. Tačiau jei ir nejaučiate nieko panašaus, nereikia nerimauti – kiekvienas organizmas yra labai individualus. Tokiu atveju gydytojas pasakys, kada laikas stangintis. Nors sąrėmiai šiuo periodu yra patys stipriausi ir ilgiausi, tačiau dauguma gimdžiusių moterų tvirtina, kad po to, kai prie sąrėmių prisijungia stangos, skausmas sumažėja. Stangos nenuskausminamos, nes bet kokia anestezija sumažina jautrumą ir stangų efektyvumą. Dažniausiai prasidėjus stangoms moters psichinė būsena pagerėja, nes iš „pasyvios stebėtojos“ ji tampa aktyvia gimdymo proceso dalyve.

Turite žinoti, kad slinkdamas gimdymo takais, vaisius suspaudžia aplink esančius vidaus organus, todėl jam gimstant gali tuo pačiu metu išsituštinti tiek žarnynas, tiek šlapimo pūslė. Neverta dėl to gėdytis, nes mėginimas šį procesą sulaikyti ir kontroliuoti tik sutrukdo gimdymo proceso eigą. Įsidėmėkite:

1. Jūs nekalta dėl to;
2. taip nutinka praktiškai kiekvienai gimdyvei;
3. tai visiškai nenustebins gimdymą priimančio personalo;
4. visos išskyros bus iškart sutvarkytos ir vaikas su jomis nekontaktuos.

Maždaug stangų periodo viduryje galite išvysti, kaip sąrėmio metu pasirodo kūdikio galvutė, tačiau sąrėmiui baigiantis, jos vėl nebematyti. Neišsigąskite, tai normalu. Jau greit išvysite savo kūdikį. Kai tik sąrėmių metu galvutė nustos „slėptis“, jus pakvies ant gimdymo stalo. Štai čia ir vyks kulminacija.

Ar pati gimdyvė dabar kažką lemia?

Taip, ir labai daug! Stangos – tai labai atsakingas gimdymo etapas. Jei sąrėmių metu pati moteris mažai ką lemia, stangų metu ji tampa pagrindine dalyve. Gimdymo padėtis, kurioje gimdysite, priklauso nuo aplinkos. Dauguma moterų gimdo „standartine“ poza ant gimdymo stalo, tačiau yra ir gimdymo namų, praktikuojančių „vertikalų gimdymą“. Daug kur moteris gali pati pasirinkti gimdymo pozą.

Jau minėjome, kad stangas moteris gali šiek tiek reguliuoti, tačiau savarankiški veiksmai gali pakenkti. Todėl šiuo periodu gimdyvė turi susikaupti ir tiksliai, negailėdama savęs ir nesvarstydama, vykdyti visus gydytojų ir akušerių nurodymus. Kuo labiau stanginsitės, kuo daugiau energijos ir valios sukaupsite, tuo greičiau gims vaikutis.

Ypatingai svarbus šiame periode teisingas kvėpavimas. Pirmiausiai, šiuo metu vaisiui deguonies trūksta kaip niekada, o antra – teisingas kvėpavimas taupo jėgas ir stanginamasi efektyviau. Stangos pradžioje gerai iškvėpkite ir iškart giliai įkvėpkite. Sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stenkitės stumti kiek tik galite į tiesiąją žarną (neiškvėpdama!). Kai tik pajusite, kad ima trūkti oro, lėtai iškvėpkite. Po to vėl giliai įkvėpkite, sulaikykite orą giliai plaučiuose ir stanginkitės. Per vieną stangą įkvėpkite iš viso 2-3 kartus. Jau geriau gerai stangintis keletą kartų, nei stengtis viską atlikti vienu kartu. Taip tik netenkama jėgų, o vaisiui trūksta deguonies. Jei stangos per silpnos ir jų nejaučiate, jums vadovaus gydytojas arba akušeris.

Tai labai svarbus klausimas. Svarbi ne tik jėga, bet ir tai, kur ji nukreipiama. Gal iš šalies tik atrodo paprasta - reikia „išstumti“ vaisių, pasitelkus maksimalią jėgą. Kai kurios moterys stanginasi „į žandus“. Kai pastangos neturi aiškios krypties, vaikas nesistumia gimdymo kanalu pirmyn, gimdymo procesas užtrunka, o moters veido kraujagyslės net sutrūkinėja iš įtampos. Jei gimdyvė nepakeičia taktikos, gydytojams tenka „stangintis už ją“ ir išspausti kūdikį rankomis pro priekinę pilvo sienelę, o jei kūdikio būklė blogėja, griebtis instrumentų. Nei viena, nei kita nėra pageidaujama, tad kaip gi stangintis? Kaip jau minėjome, stanginimasis daugeliu atvejų juntamas kaip stiprus noras tuštintis. Nesipriešinkite šiam norui. Nesijaudinkite ir nesigėdykite – tai natūralūs ir teisingi pojūčiai. Įsivaizduokite, kad iš tiesų tuštinatės ir iš visų jėgų pasistenkite.

Kitas rodiklis - skausmas. Slinkdama galvytė tempia gimdymo kanalo audinius ir juntamas deginantis tarpvietę skausmas. Stanginkitės tiesiai į maksimalaus skausmo tašką. Skausmo stiprėjimas rodo, kad viską darote teisingai ir kūdikis juda gimdymo takais pirmyn.

Ar reikia iš visų jėgų stengtis visą laiką?

Gimdymo procese bus momentų, kai reiks sumažinti pastangas. Judėdamas gimdymo kanalu, vaisius jį spaudžia ir ištempia iki jam reikalingo pločio. Jei procesas vyksta sklandžiai, minkštieji audiniai prisitaiko palaipsniui. Jei antrasis gimdymo etapas vyksta per greitai, nepasirengę minkštieji gimdymo takų audiniai neatlaiko didelio krūvio ir tarpvietė plyšta. Matydami, kad gręsia plyšimai, medikai gali atlikti epiziotomiją – tarpvietės kirpimą, kad padarytų daugiau vietos galvutei. Vaisiaus stuburui ir galvytei taip pat tenka didžiulis krūvis, vaisius gali būti traumuojamas. Todėl jei akušeriai sako, kad stangintis negalima, turite sustabdyti stangą. Greit atsipalaiduoti ir lėtai iškvėpti orą pro „vamzdeliu“ sudėtas lūpas. Kad pailsėtumėte ir sukauptumėte jėgas, gydytojas gali neleisti stumti dar keleto artimiausių sąrėmių metu. Stangų jūs nesustabdysite, bet susilpninti tikrai galite. Tuomet kvėpuoti reikia kuo dažniau ir paviršutiniškai, kiek praverta burna.

Finalas

Jei gimdymo eiga buvo normali, o vos gimęs kūdikis pravirko, jis uždedamas mamytei ant krūtinės. Šio ypatingo momento grožis visiškai užgožia visus išgyventus skausmus ir baimes. Po vaiko gimimo praėjus maždaug 15 minučių, prasideda trečiasis gimdymo etapas – placentos gimimas. Gimdai besitraukiant, nuo jos sienelės atšoka placenta ir patenka į gimdos apačią bei makštį. Moteris vėl pajunta norą stangintis. Tačiau šios stangos jau žymiai silpnesnės ir nebereikalauja tokių didelių jėgų. Placenta užgimsta ir gimdymas baigiasi. Jums pavyko, sveikiname!

Artėjančio gimdymo ženklai

paskutinį mėnesį galite jausti paruošiamuosius sąrėmius. Tai gimdos apsitraukinėjimai, kad paruoštų gimdos kaklelį gimdymui. Nuo tikrųjų sąrėmių jie skiriasi, tuo kad yra nereguliarūs, pakeitus padėtį susilpnėja ir po kiek laiko nurimsta. Dėka šių sąrėmių, gimdos kaklelis prasiveria 1-2 cm;
vaikelio galvutė palinksta ir mažiausia savo apimtim įsistato į dubenį. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, eisena tampa „išdidi“;
kelios valandos ar kelios dienos prieš gimdymą gali pasirodyti gleivių kamštis. Tai dažniausiai skaidrios, bet gali būti ir rusvos ar su kraujo priemaišom gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis (tuo tarpu vaisiaus vandenys susigeria į audeklą be aiškių ribų);
kartais dar neprasidėjus sąrėmiams nuteka vaisiaus vandenys. Tuomet jau reikia vykti į ligoninę, kad apžiūrėtų gydytojas. Dažniausiai sąrėmiai prasideda savaime per pirmas 24 val. po vaisiaus vandenų nutekėjimo.

Gimdymo pradžia
Tikroji gimdymo pradžia – tai reguliarūs (ne retesni kaip kas 10 min) sąrėmiai, kurie vis dažnėja ir stiprėja.

Gimdymo laikotarpiai
Užėjus sąrėmiams, mamai reikia fiksuoti laiką, kas kiek jie kartojasi, kad galėtų pastebėti kada prasideda reguliarūs sąrėmiai. Kai jie kartojasi kas 10 min ir dažniau reiškia gimdymas jau prasidėjo. Yra trys gimdymo laikotarpiai.

Pirmasis, atsidarymo laikotarpis, tęsiasi nuo pirmųjų reguliariųjų sąrėmių iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t.y. iki 10 cm. Atsivėrimas vyksta maždaug 1 cm per valandą. Šis laikotarpis trunka 10-15 val. pirmą kartą gimdančioms ir 6-8 gimdant pakartotinai.

Dauguma moterų šiuo laikotarpiu instinktyviai juda, taip surasdamos sau tinkamiausias padėtis, kai mažiausiai skauda. Vertikali padėtis išties fiziologiškiausia, nes stovint ar klūpant palinkus į priekį gimdai nereikia įveikti gravitacijos jėgos ir sąrėmis būna efektyviausias. Gulint ant nugaros, gimdai reikia įveikti savo svorį, be to gimda gali prispausti stambiąsias mamos kraujagysles prie stuburo ir gali pablogėti aprūpinimas krauju tiek mamai tiek vaikeliui.

Kai gimdos kaklelis pilnai atsidaro, t.y. apgaubia vaikelio galvutę maždaug iki ausyčių, prasideda antroji gimdymo fazė – išvarymo laikotarpis. Jis trunka nuo 15-20 min iki 2 val.Jo laikotarpiu vaikelio galvutė slenka makštimi per dubens kaulinį kanalą, daro sraigtinį sukamąjį judesį, atsilošia ir užgimsta pro lytinį plyšį, kuris prasiskleidžia lyg pumpuras. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis.Stangas galima stiprinti ar silpninti reguliuojant savo kvėpavimą. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengtumėte tarpvietės plyšimų. Stangų refleksas toks pat kaip tuštinimosi – vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, taip padidindami spaudimą pilvo ertmėje. Tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Todėl tupėjimas yra tinkamiausia ir fiziologiškiausia gimdymo padėtis pagal gamtos dėsnius. Deja dažniausiai gimdančios moterys yra paguldomos, nes taip patogiau medikams.

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia ir po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu „užgimsta“. Tai trečiasis, arbaplacentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias dienas po gimdymo dar jausite pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Jie būtini, kad moteris nekraujuotų. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.

Gyvybę nešantis skausmas
Nėra abejonių, kad gimdymas yra skausmingas, tai žino kiekviena patyrusi mama. Tačiau neabejotinai šis skausmas nesulyginamas su jokiu kitu skausmu vien todėl, kad jis yra prasmingas, gyvybę nešantis skausmas. Kiekvienas sąrėmis priartina mus prie ypatingos minutės, kai galėsime apglėbti savo vaikelį. Jau vien mintis, apie kūdikį, apie laukiantį džiaugsmą ir šventę gali daug pakeisti. Tinkama padėtis, relaksacija, sąmoningas kvėpavimas, masažas, artimo žmogaus rankos tikrai padės daugumai svajojančių apie natūralų gimdymą be medikamentų. O tai yra geriausia ką mes galime duoti savo vaikui.

Gydytoja Banga Kulikauskaitė
www.sveikapradzia.lt

Būk tas, kas esi, bet leisk ir kitiems taip pat būti savimi.
A. Mamontovas