Paklusnumas – kas tai?

Žodis klusnumas, kilęs iš žodžio klausytis. Lotynų, hebrajų, graikų kalbose žodis paklusti turi tą pačią šaknį kaip žodžiai girdėti, išgirsti. Tiesioginė šio žodžio prasmė – pasiruošimas klausyti kito žmogaus išreikšto noro ir vykdyti jį.

Vaikų auklėjimo kontekste žodžius klusnumas ir klausymas tenka girdėti skambant skirtingai. Paklusnumas dažnai asocijuojasi su grėsme, baime ir apribojimais. Klausymasis remiasi bendradarbiavimo, sutarimo principais, lygiavertiškumu.

Prieš 15–20 metų šeimoje buvusi paklusnumo samprata šiandien nebeįmanoma, nes vaikai įgavo laisvės, teisių, erdvės kalbėti apie savo norus. Tėvai dažnai pasimetę, nes jų pačių tėvų naudoti (dažnai autoritariniai) auklėjimo metodai nebetinka, o nauji auklėjimo būdai dar neatrasti ar neišmokti.

Dažniausiai auklėjimo klausimai imami spręsti iškilus nebevaldomoms problemoms. Patariama: nelaukite, atidėdami sprendimą ateičiai ar patikėdami likimui (liūdna, bet tai gana mėgstama pozicija: „išaugs“, „praeis“ ir pan.). Kuo anksčiau mokykitės suvokti tai, kas vyksta su vaiku, pastebėkite jo poreikius, raskite būdų juos išpildyti anksčiau, nei jis tai padarys nepriimtinais būdais.

Kada vaikas pats išmoksta vertinti savo elgesį kaip gerą – blogą? Kodėl jis, nors ir suprasdamas, kad blogai elgiasi, kartoja nepriimtiną elgesį?
Vaikai nuo pat gimimo stebi, analizuoja aplinką ir mokosi per aplinkinių reakcijas: „Jei mama nusišypsojo, kai aš plojau rankomis, vadinasi, tai – geras veiksmas“. Gana greit formuojasi suvokimas, koks elgesys yra laukiamas ir skatinamas, o koks – nepriimtinas ir baudžiamas. Jei viskas taip paprasta – kodėl vaikai blogai elgiasi, nepaisant aplinkinių rodomo nepritarimo?

Pavyzdys: Pas tėvus atėjo svečių, visi gėrė kavą, kalbėjosi. 3 metų Gabrielė ima tampyti užuolaidas. Mamos grūmojimai padeda labai trumpai, po kelių minučių užuolaida vėl tampoma. Pakeltu balso tonu įsitraukia tėtis, kol galiausiai viskas baigiasi ašaromis. Gabrielė jau moka saugoti daiktus, mato, kaip mama rūpinasi namais, ir užuolaidų niekada neliesdavo. Pirmas mamos pagrūmojimas buvo akivaizdus ženklas, kad užuolaidų tampymas nepageidautinas. Kodėl blogas elgesys tęsiamas?
Svarbu atskirti du momentus: veiksmą ir motyvą. Tam tikru momentu vaiko mintyse gimė mintis: Dabar tampysiu užuolaidą, bet prieš tai kilo poreikis, kuris pasireiškė būtent neleistinu veiksmu. Nepaklusdami vaikai dažnai siekia dėmesio, patvirtinimo, nuraminimo. Pats pirminis poreikis vaikui dažnai nepažįstamas, ir jis tikrai nežino, kodėl taip elgiasi. Svarbu pažymėti, kad dažnai pirminiai vaiko poreikiai nepažįstami ir tėvams. Dažnai jie tokį elgesį (kaip užuolaidų tampymas) vertina kaip siekį juos suerzinti, kuris sukelia pyktį, bejėgiškumą ir pirminį vaiko norą (užtikrinti, kad jis svarbus ir reikšmingas) išpildyti tampa dar sunkiau. Gabrielė siekė užimtų tėvų dėmesio netinkamu būdu (keldama jų pyktį). Ir pasiekė – gavo ne tik tėvų, bet visų patalpoje buvusių žmonių dėmesį.

Kokie auklėjimo metodai yra tinkamiausi, ugdant paklusnumą?

Ar tėvai tikrai renkasi auklėjimo stilių? Elgiuosi taip, kaip su manimi elgėsi; Tvarka turi būti, kitaip ant galvos užlips, – tokie tėvų atsakymai apie auklėjimo stilių turi mažai sąmoningumo. Mūsų tėvų pavyzdys svarbus ir dažnai nesusimąstydami perimame jų elgesio modelius: Mane taip auklėjo, aš šaunus užaugau, todėl apie jokius kitus būdus net nekalbėkit. Atsiranda dar daugiau bėdų, kai ir tėčio ir mamos naudotini metodai labai skiriasi, – šiuo atveju auklėjimo procesas tampa tikru kovos lauku.

Galima išskirti du auklėjimo stilius: autoritarinį, kai siekiama įtvirtinti paklusnumą, ir į bendradarbiavimą nukreiptą auklėjimą, kai skatinamas klausymasis. Paklusnumą palaiko bausmės, gąsdinimai, klausymąsi ir bendradarbiavimą išugdyti prireikia kūrybiškumo, pasitelkiant tokius metodus kaip pastiprinimai, apribojimai, loginių pasekmių naudojimas.

Kaip išlaikyti ramybę ir susitarti su vaiku nepakeliant balso?

Ką reiškia pakeltas balso tonas ar kumščio trenkimas į stalą? Deja, tik pyktį ir bejėgiškumą. Siekiant įbauginti ir paklusti, galbūt šis būdas pasieks savo tikslą. Rasti bendrą kalbą su vaiku, deja, jis nepadės. Susivaldyti gali padėti:

- aiškus suvokimas, kas ir kodėl vyksta;
- taisyklių aiškumas (su vaiku nusistatykite, kas yra blogas elgesys ir kas už tai laukia);
- savo jausmų įsisąmoninimas (mintyse pripažinkite: aš dabar toks įsiutęs ir taip bejėgiškai jaučiuosi);
- atsitraukimas (jei negalite valdytis, trumpam pabėkite – į kitą kambarį, nukreipkite savo mintis kitur);
- buvimas viename akių lygyje kalbantis su vaiku.

Ar tikrai įmanoma išsiversti be bausmių, norint pasiekti, kad vaikas klausytų?

Žodį bausmė verta keisti žodžiu pasekmė. Prieš bausdami, kiekvieną sykį savęs paklauskime: Ko aš tuo siekiu? Jei tikslas – kad vaikas bijotų, pasijustų pažemintas – puikiai tiks diržas. Į klausimą: Ko siekiu? beveik visi tėvai atsako: Kad vaikas suprastų ir pasimokytų. Tėvai nori matyti vaiką laimingą, taigi mušdami meluoja patys sau. Supratimą atneša vidinis pasekmių patyrimas. Žinoma, ne visas pasekmes vaikams galime leisti patirti, todėl prisireikia ir draudimų. Mokantis naujų auklėjimo metodų, būtinas kūrybiškumas, kantrybė ir sistemiškumas. Vieni dažniausiai minimų bendradarbiavimą tarp tėvų ir vaikų skatinantys būdai yra: padrąsinimai, pastiprinimai, apribojimai bei loginės pasekmės.

Pavyzdys: 4 metų Lukas turi problemų su miegu. Vakarais namuose kildavo skandalai – liepiant eiti miegoti Lukas verkdavo, kandžiodavosi, užsimanydavo piešti, valgyti. Tėvai bandydavo elgtis griežtai, bet, matydami verkiantį vaiką, vis dažniau pasijusdavo esantys prasti tėvai.

Kaip šiuo atveju panaudoti anksčiau paminėtus metodus?

1. Galima koncentruotis į padrąsinimus: pagirti Luką, vos pamačius tinkamą elgesį, susijusį su miegu.

2. Galima remtis pastiprinimų metodu: sudaryti tam tikrą veiksmų planą, susijusį su miegu, už kurio vykdymą Lukas sulauktų kažko malonaus. Pvz., už surinktus pliusus per mėnesį galima:

- nusipirkti žurnalą (30 +);
- važiuoti į išvyką (25 +);
- nusipirkti skanėstą (15 +).

Pliusus galimasurinkti už ta, kad:
* Padeda pakloti lovą
* Pats apsirengia pižamą
* 20 val. jau guli lovoje
* Su šypsena palinki tėvams Labos nakties

3. Galima numatyti ir minusus. Jei gulimosi procesas vyksta labai triukšmingai, tą dieną gaunamas minusas, kuris atitinkamai anuliuoja vieną pliusą. Šį metodą galima papildyti apribojimais: įvedate taisyklę, kad per savaitę surinkus mažiau nei 10 +, Lukas tos savaitės sekmadienį negalės užsiimti mėgstama veikla. Žiūrėkite į planą kaip į žaidimą, bet vykdykite jį kaip rimčiausią darbą.

Kaip išgyventi, tai, ką jaučia vaikas?

Mes kalbame su vaikais kaip su mažais, bet reikalaujame iš jų kaip iš didelių. Šis požiūris turi keistis: santykyje reikia atrasti daugiau lygiavertiškumo, o reikalavimus atrinkti ir pritaikyti konkrečioms situacijoms. Kiekvienas turime vaiką savo viduje, kuris kartais irgi reikalauja dėmesio netinkamais būdais, kartais imasi nereikalingų jėgos žaidimų, vien tik norėdamas įrodyti savo reikšmingumą. Taigi ne tokie mes ir skirtingi. Tereikia stabtelėti ir atidžiau įsiklausyti į tai, kas vyksta su mumis ir mūsų vaikais.
4. Galima išbandyti logines pasekmes. Kas nutinka, kai vaikas eina gulti labai vėlai, o keliasi kaip visada? Natūrali pasekmė – jis atsikelia neišsimiegojęs, greit pavargsta. Turėtų būti aiškus dienos režimas, ypač kėlimosi laikas, ir tvirta tėvų valia – negailėti mieguisto vaiko, nes jis pats pasirenka šią pasekmę.

Pagalba naujokams ir ne tik čia

Vaikus turime auklėti taip, kad jie išmoktų atsakomybės, turėtų savigarbos ir jaustųsi mylimi. Tada jie nejaus poreikio burtis į gaujas, eksperimentuoti su narkotikais ir anksti pradėti lytinį gyvenimą, nes nereikės įrodinėti savo vertės ir stengtis pritapti.
Štai 10 svarbiausių vaikų auklėjimo principų, kurie, kaip įrodyta, suteikia vaikams gerovės ir saugumo jausmą.
1. Atkreipkite dėmesį į kartu praleidžiamo laiko kokybę.

Kartu praleistas laikas turi įtakos jūsų vaiko savigarbos ugdymui. Tačiau svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Mes tokie užsiėmę, kad net kalbėdami su vaiku mąstome, kokius darbus reikės atlikti. Dažnai apsimetame, kad klausomės, arba tiesiog ingnoruojame vaiko pastangas su mumis pabendrauti. Turėtume sutelkti dėmesį ir įsiklausyti. Kai vaikas to nesulaukia, jo elgesys pasikeičia į blogąją pusę. Ignoruojamas vaikas bandys patraukti mūsų dėmesį netinkamai elgdamasis.

Taip pat svarbu žinoti, kad jausmai nebūna nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra. Tad kai vaikas sako: „Mama, tu niekada nebūni su manimi“ (nors ką tik žaidėte), jis išreiškia savo jausmus. Neprieštaraukite, verčiau pritarkite: „Taip, toks jausmas, kad labai seniai kartu leidome laiką.“
2. Auklėkite veiksmais, o ne žodžiais.

Statistika rodo, kad per dieną vaikams duodame virš 2000 nurodymų! Nenuostabu, kad vaikai tarsi apkursta. Neburbėkite ir nešaukite, o paklauskite savęs: „Kokių veiksmų turėčiau imtis?“ Pavyzdžiui, jei liepėte vaikui nešvarias kojines sumesti į skalbinių krepšį, o jis to nepadarė, plaukite tik tas, kurios yra krepšyje. Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai.

3. Leiskite vaikui pasijusti reikšmingam.

Priešingu atveju jis susigalvos netinkamų būdų pademonstruoti savo galią. Kaip tai padaryti? Klauskite patarimų, leiskite pasirinkti, pasiūlykite padėti gaminti vakarienę ar apsipirkti. 2 metų vaikas gali išplauti plastikinius indus, nuplauti daržoves, sudėti į dėžutę išplautus įrankius. Dažnai nusprendžiame viską atlikti patys, nes taip greičiau, tačiau to rezultatas - vaikas jaučiasi nesvarbus.

4. Leiskite patirti padarinius.

Paklauskite savęs, kas nutiktų, jei patylėtumėte, kai knieti įsiterpti? Leiskite vaikams patirti, kokie bus jų veiksmų padariniai. Kils mažiau pykčių, bus mažiau bereikalingų priekaištų ir raginimų. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti pietus, nepriminkite. Leiskite rasti sprendimą ir suteikite galimybę išmokti, kaip svarbu yra prisiminti.

5. Skirkite logiškas bausmes.

Dažnai natūralūs veiksmų padariniai išryškėtų tik tolimoje ateityje. Tokiu atveju skirkite logiškas bausmes. Kad vaikas suprastų padarinius, jie turi būti logiškai susiję su elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta į nuomos punktą grąžinti filmuką, o jūs jam uždraudžiate savaitę išeiti iš namų, tokia bausmė tik sukels vaiko priešinimąsi. Tačiau jei grąžinsite kasetę už jį, bet išskaičiuosite delspinigius iš jo kišenpinigių ar leisite už juos atidirbti, vaikui tokia bausmė atrodys logiška.

6. Neaštrinkite konflikto.

Jei vaikui prasidėjo įniršio priepuolis, jei jis pyksta ar nepagarbiai su jumis kalba, išeikite iš kambario ir pasakykite, kad būsite kitame kambaryje, jei jis norės „pabandyti iš naujo“. Neišeikite apimtas pykčio ar pralaimėjęs.

7. Skirkite veiksmą nuo veikėjo.

Niekada nesakykite vaikui, kad jis blogas. Tai neigiamai veikia jo savigarbą. Leiskite jam suprasti, kad netoleruojate jo elgesio, o ne jo paties. Kad vaikas išsiugdytų sveiką savigarbą, jis turi žinoti, kad mylite jį besąlygiškai, nesvarbu, kaip jis bepasielgtų. Nebauskite vaiko atimdami meilę. Kai abejojate, paklauskite savęs: „Ar mano auklėjimas ugdo vaiko savigarbą?“

8. Būkite griežtas, bet švelnus.

Tarkime, pasakėte savo penkiamečiui, kad jei jis neapsirengs iki tam tikro laiko, jūs turėsite išvažiuoti ir kad tokiu atveju jam teks apsirengti mašinoje arba darželyje. Pasibaigus laikui, daugiau neraginkite, bet tvirtai, tačiau švelniai nusiveskite ir pasodinkite į automobilį. Jei abejojate, paklauskite savęs: „Ar aš drausminu vaiką meile, ar baime?“

9. Auklėkite galvodami apie ateitį.

Daugelis tėvų nori suvaldyti situaciją kaip galima greičiau. To rezultatas - vaikas jaučiasi per smarkiai kontroliuojamas. Tačiau jei auklėdami prisiminsime, kad nuo mūsų elgesio priklausys, koks vaikas bus suaugęs, protingiau apgalvosime savo veiksmus. Pavyzdžiui, diržu auklėjamam vaikui įstringa, kad gauti tai, ką nori, galima panaudojus agresiją. Taip jis mąstys ir suaugęs.

10. Būkite nuoseklūs, laikykitės žodžio.

Jei sutarėte, kad nuėję į parduotuvę nepirksite saldainių, nenusileiskite vaiko ašaroms, maldavimams, reikalavimams. Vaikas jus labiau gerbs, jei jūs laikysitės savo žodžio.
www.DELFI.lt

Taigi, pateikiame keletą profesoriaus patarimų tėvams:

1. Nedarykite iš berniuko „tikro vyro“. Visi tikri gerąja prasme vyrai yra skirtingi – o apsimetėliai tie, kurie dedasi „tikrais“. A.D.Sacharovas taip pat mažai panašus į Arnoldą Švarcnegerį. Pateikite savo berniukui tokį raumenų „atitikmenį“, kuris jam artimesnis ir kuriuo būdamas geriau jausis.

2. Nedarykite iš berniuko kario ar gynėjo. Istoriniai šiuolaikinio pasaulio likimai, kurio dalimi yra praktiškai visos šalys, sprendžiama ne mūšio lauke, o mokslo, technikos ir kultūros pasiekimų sferoje. Jeigu jūsų berniukas išaugs vertu žmogumi ir piliečiu, mokančiu apginti savo teises ir vykdyti savo pareigas, jis mokės ir tėvynę apginti. Jeigu jis pripras aplinkui matyti vien priešus ir visus ginčus spręsti jėga, nieko, išskyrus nemalonumus jis gyvenime nepatirs.

3. Nemokykite būti medžiotoju. Ši profesija jau seniai nebemadinga. Beveik pusė gyvūnų rūšių įtraukta Raudonąją Knygą. Medžiotojai, deja, gana dažnai atsiduria teisiamųjų suole.

4. Nemokykite jo skirtis nuo moterų. Visų pirma, jie ir taip nuo jų skiriasi. Antra, posakio „nebūk mergaite“ jį būtinai net ir prieš mūsų valią išmokys bendraamžiai. Kodėl jūs turite dalyvauti šiame triukšmingame, bet nesuderintame „chore“? Tėvai unikalūs – jie turi atlikti solistų rolę.

5. Nemokykite berniuko bendraujant su moterimis naudoti jėgą. Būti riteriu – gražu, tačiau jeigu jūsų berniukas bendraudamas su moterimis nebus lyderis arba susidurs su nesąžininga konkurencija iš jos pusės, tai taps jam trauma. Protingiausia matyti „moteris bendrai“, kaip lygiavertį partnerį ir potencialią draugę, o santykiuose su konkrečiomis merginomis ir moterimis - elgtis individualiai.

6. Nebandykite išauklėti sūnaus pagal savo susikurtą paveikslą. Tai nepavyko net pačiam dievui. Tėvams kur kas sudėtingesnė užduotis – padėti berniukui tapti pačiu savimi.

7. Neverskite savo vaiko realizuoti jūsų neišsipildžiusias svajones ir iliuzijas. Jūs nežinote, kokie velniukai saugo takelį, kuriuo jūs taip ir nepasukote, ir iš viso ar tas takelis yra...

8. Nesistenkite iš savęs daryti griežto tėčio arba švelnios mamos, jeigu šie bruožai jums svetimi. Pirma, apgauti vaiko neįmanoma. Antra, jį įtakoja ne lyčių modelis, o individualios tėvų savybės, jų moralinės vertybės, jų bendravimas su sūnumi.

9. Netikėkite psichologais, tvirtinančiais, kad nepilnose šeimose užauga nepilnaverčiai berniukai. Šis tvirtinimas faktiškai klaidingas, tačiau veikia kaip savęs realizavimo prognozė: „nepilna šeima“ – ne ta, kurioje nėra tėvo ar motinos, o ten, kur trūksta tėvų meilės.

10. Nesistenkite atstoti sūnui bendravimo su bendraamžiais. Venkite konfrontacijos vaikų aplinkoje, net jeigu jums tai nepatinka. Viena, ką jūs galite ir privalote padaryti – sušvelninti su tuo susijusias traumas ir sunkumus. Prieš „blogus draugus“ geriausiai padeda pasitikėjimo atmosfera šeimoje.

11. Nepiktnaudžiaukite draudimais ir pagal galimybes venkite konfrontacijos su vaiku. Jeigu jūsų pusėje jėga, tai jo pusėje – laikas. Trumpalaikį laimėjimą gali greitai pasikeisti ilgalaikis pralaimėjimas. O jeigu jūs palaušite vaiko valią, pralaimėtojais bus abi pusės.

12. Niekada nenaudokite fizinių bausmių. Tas, kuris muša vaiką, demonstruoja ne jėgą, bet silpnumą. Iliuzinį pedagoginį efektą netrukus visiškai užgoš ilgalaikis susvetimėjimas ir priešiškumas.

13. Nesistenkite primesti sūnui konkretaus užsiėmimo ar profesijos. Kol jis pradės pats savarankiškai priimti atsakingus sprendimus, jūsų pasirinkti dalykai gali morališkai ir socialiai pasenti. Vienintelis kelias – nuo ankstyvos vaikystės ugdyti vaiko domėjimąsi, kad ateityje jis turėtų kuo įvairesnį galimybių pasirinkimą.

14. Nepersistenkite aukštindami protėvių patirtį. Mes nepakankamai žinome realią šių dienų istoriją, reikalaujamas auklėjimo normas, o pedagoginė praktika niekuomet nebūdavo vienoda. Be to, pasikeitė gyvenimo sąlygos, o kai kurie auklėjimo metodai, anksčiau laikomi naudingais (būtent vaiko mušimas), šiuo metu yra nepriimtinas ir neefektyvus.

Vystykite emocinį intelektą

Daugiau pasakokite sūnui apie savo jausmus.
Pasakokite apie kitų žmonių jausmus.
Aptarkite kitų vyrų jausmus.
Panaudokite muziką, literatūrą, kiną jausmams patirti.
Mokykite berniukus emocinės drąsos.
Leiskite berniukams parodyti rūpestį, padėti namuose ar kaimynams, skatinkite vyresnįjį, kad padėtų jaunesniems.
Neužmirškite teigiamai įvertinti berniuko jautrumą.
Svarbiausia – negailėkite laiko!
www.DELFI.lt

2. Nupirkite įdomias, spalvingai išleistas enciklopedijas ir skaitykite jas kartu su vaiku.

3. Susipažinkite su savo vaiko bendraamžiais, kurie mėgsta skaityti ir dažniau su jais bendraukite.

4. Būtinai skaitykite knygas, kurias skaito jūsų vaikas.

5. Sudėliokite namuose knygas, atitinkančias vaiko pomėgius.

6. Papasakokite apie vaikystėje skaitytas knygas.

7. Eksperimentuokite žanrais.

8. Klausykitės audioknygų.