Buvo žiema, vakaras, aš už vairo, 9-as nėštumo mėnuo. Važiavom dviese su mylimuoju iš Kauno plentu. Iš priekio važiavusi mašina užspigino ir aš pastabdžiau (važiavau 70 km/val). Mašina pradėjo sukiotis per kelią aplink ratu, aš jos nesuvaldžiau. Mašina šoko tarp medžių į griovį, vertėsi. Mes pakibom žemyn galva. Atsisegiau diržą ir kažkaip nuslydau. Labai man pradėjo trūkti oro, gal iš išgasčio. Tai skubiai išdaužė galinį šoninį langą ir mane ištempė, neįsivaizduoju kaip tilpau pro tą langelį, nes pilvas tai ohooo koks buvo. Tai vat. Nieko mums nenutiko, tik mano vyriokas susižeidė rankas, mušdamas langą.
Pro šalį važiavę žmonės iškvietė mentus, nesuprantu kodėl ne greitąją. Atvažiavo ir greitoji (policija jau ją iškvietė), paklausė kaip jaučiuosi ir išvažiavo. Galvojau pilvelį paklausys, bet nea. Pasakė, kad nueitume į bažnyčią ir padėkotume. Kad tarp 2 medžių papuolėm, o ne į juos.
Tai vat. Mašiną ištempė tralas šiaip ne taip per porą val, bet ji jau buvo nebevažiuojama. Gryžau namo, žiūriu pilvas kruvinas (buvau su baltu megstiniu), blemba kaip išsigandau, o ten pasirodo buvo nuo tėtuko rankų kraujuota.
Lelius gimė po poros sav. Viskas baigėsi laimingai.

<Ir jie ilgai ir laimingai gyveno.......>