Apie sausų akių sindromą
Sausų akių sindromas išsivysto tuomet, kai akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo nepakankamai drėkinamos. Ašaros atlieka daug funkcijų – drėkina akis, saugo jas nuo dirginimo, infekcijų, išplauna iš akies smulkius svetimkūnius ir medžiagų apykaitos produktus, aprūpina rageną deguonimi ir taip ją maitina bei išlygina ragenos paviršiaus netolygumus, kas svarbu geram regėjimui. Kai akis ašarų gamina nepakankamai ar pakinta jų sudėtis, – akis išsausėja, tampa nemaitinama bei neapsaugota nuo žalingų išorės veiksnių. Akių sausėjimą sukelia daugelis veiksnių: - amžius –75 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių galima diagnozuoti sausų akių sindromą dėl su amžiumi susijusio ašarų liaukų funkcijos pablogėjimo;
- hormonų pokyčiai – nėštumo, laktacijos, menopauzės metu gali sumažėti ašarų gamyba;
- aplinkos sąlygos – dulkės, dūmai, smogas, lakai, dažai, kosmetinės priemonės ardo ašarų plėvelę; taip pat centrinis šildymas, kondicionieriai, ventiliatoriai, vėjas, saulė, šaltis – pagreitina ašarų plėvelės garavimą;
- padidėjusi akių įtampa – ilgalaikis skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas, darbas prie kompiuterio, vairavimas – retina mirksėjimą, ir ašarų plėvelė laiku neatsinaujina;
- įvairios reumatinės, endokrinologinės, hematologinės, autoimuninės, sisteminės, alerginės ir kitos ligos siejamos su sausų akių sindromu; taip pat kitos akių ligos, operacijos ar vartojami akių lašai bei nešiojami kontaktiniai lęšiai;
- vaistų – kortikosteroidų, antihistamininių, kontraceptinių, diuretikų, raminamųjų, analgetikų, kraujospūdį mažinančių – sukeliamas šalutinis poveikis gali būti sausų akių sindromas.
Sausos akys gali labai varginti
Simptomai gali būti trumpalaikiai arba nuolat pasikartojantys, tačiau gana nemalonūs. Jie pasireiškia kaip:
- akių paraudimas ar dirginimas;
- padidėjęs refleksinis ašarojimas;
- svetimkūnio ar smėlio jausmas akyse, deginimas, perštėjimas, graužimas, net skausmas;
- greitas akių nuovargis;
- pablogėjęs matymas.
Kaip sveikai dirbti su kompiuteriu?
Įrodyta, kad akių nuovargis tiesiogiai priklauso nuo nepertraukiamo darbo su kompiuteriu laiko: kuo ilgiau neatsitraukdami dirbame kompiuteriu, tuo stipriau vargsta akys.
Rekomenduojama nesėdėti ilgai prie kompiuterio, tačiau, jeigu tai neišvengiama, reikia laikytis keleto taisyklių.
Pirmoji – būtina daryti pertraukėles! Lietuvos higienos normose yra nurodoma, kad kiekvienai darbo kompiuteriu valandai turi būti skiriama 10 minučių pertraukėlė, per kurią žvilgsnį reikia nukreipti į kokį nors objektą, esantį ne arčiau kaip už 6 metrų nuo akių.
Kompiuterio ekranas turėtų stovėti tiesiai prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Kompiuterio monitorius turėtų būti kokybiškas. Galima naudoti akinius su antirefleksine danga.
Į pagalbą akims – dirbtinės ašaros
Sergantieji sausų akių sindromu dažniausia tampa ilgalaikiais pacientais, nes visiškai išgyti neįmanoma. Pagrindinis gydymo būdas yra ašarų pakaitalai. Jų cheminė sudėtis yra panaši į tikrųjų ašarų sudėtį, todėl jie imituoja tikrųjų ašarų poveikį bei nesutrikdo regėjimo. Dirbtinės ašaros drėkina, praplauna, sutepa ir pamaitina akis, pakeičia trūkstamus natūralių ašarų elementus, todėl pranyksta sudirginimas, sausumas, perštėjimas. Lengvesniais atvejais vartojami skysti dirbtinių ašarų lašai, sunkesniais – galima vartoti želė ar tepalus, kurie ilgiau lieka akyse.
Kuo dažniau mirksėti
Padidėjusi akių įtampa – ilgalaikis darbas kompiuteriu ar televizoriaus žiūrėjimas, skaitymas, vairavimas – retina mirksėjimą. Normalus mirksėjimas yra apie 22 kartai per minutę, o dirbant kompiuteriu mirksima mažiau nei 10 kartų per minutę. Mirksint atsinaujina ašarų plėvelė, ir akis drėkinama. Rečiau mirksint, akis drėkinama nepakankamai, išsausėja ir pasidaro sudirginta.
Kad nereiktų sirgti
Jei tik įmanoma, būtina gydyti kiekvieną ligą, kuri gali sukelti sausų akių sindromą. Reikia siekti sumažinti neigiamą aplinkos veiksnių poveikį akims. Taip pat svarbi darbo ir poilsio higiena. Regą reiktų tikrinti pas akių gydytoją vieną kartą per metus.