Suomiai sako, kad garinė - pirties širdis. Jai skiriama ypatinga priežiūra. Grindis ir plautus suomiai kruopščiai numazgoja karštu vandeniu ir išdžiovina. Jei įėjus į garinę pajusite pūvančių lapų kvapą, nepradėkite kaitintis: naudos bus maža. Tokiu atveju reikia išvėdinti garinę (tai ypač aktualu visuomeninėje pirtyje) Lankytojams išėjus iš garinės, reikia atidaryti langelį ir duris, arba įjungti ventiliaciją, jei ji yra. Po 8-10 min. ant akmenų jau galima pilstelėti aromatingų užpilų ir sukurti garinėje tokį klimatą, kokį norite.

O idealus garinės paruošimo kaitinimuisi variantas yra toks: visiems išėjus iš garinės, verdančiu vandeniu (kad neatvėstų patalpa) reikia numazgoti plautus, išplauti grindis, drėgnu skuduru nutrinti sienas, ypač jei jos koklinės. Po to ant akmenų gausiai pilti verdantį vandenį - šitaip iš garinės „išvaromi“ visokie kvapai, ji sušildoma ir išdžiovinama. Po 10-12 min., nesmarkiai palaisčius akmenis verdančiu vandeniu su kvepiančiais užpilais, jau galima vanotis.

Vandenį ir užpilus ant akmenų galima užpilti kaušu, kuriame pragręžta daugybė mažų skylučių: vanduo trykšta vienodai ir nepateks ant elektrinių šildymo įrenginių. Toks kaušas atstoja ir koštuvą - jame lieka lapai, žolės, dažnai naudojamos pirtyje aromatingam ir gydomajam garui. Ruošiantis pirčiai, reikia nepamiršti paruošti ir vantas. Per 10-15 minučių vantos iššus ir bus tinkamos naudojimui.

Organizmo paruošimas apšilimas

Pirties procedūrų paslapčių neišmanantis žmogus, paklaustas, ar moka kaitintis pirtyje, nemąstydamas atsakys: „O kokio čia reikia mokslo? Pasiperiu, nusiprausiu ir viskas“. Tačiau viskas ne taip paprasta, jei iš pirties norite turėti naudos ir pajusti malonumą. Pirmas patarimas: prieš pirtį ir būnant joje reikėtų vengti sunkaus maisto ir ypač – alkoholio.

Mokslininkų įrodyta, kad žmonės gana skirtingai reaguoja į termoprocedūras. Vieni greitai tampa atsparūs ir lengvai pakelia aukštą temperatūrą, o kiti pripranta pamažu. Todėl naujokams nepatartina sekti patyrusių pirtininkų pavyzdžiu, (ilgai kentėti garinėje ir stengtis „padaryti kuo karštesnį garą“). Įėjus į garinę, neskubėkite lipti ant viršutinių plautų, juk oda, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos dar nepripratusios prie aukštos temperatūros. Prieš kaitinantis svarbu tinkamai paruošti organizmą.

Palyginimui prisiminkime sportininkus: iš pradžių jie mankština raumenis, darydami lengvus fizinius pratimus, po to trina sąnarius. Startuoja tik tada, kai raumenys, sąnariai, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos paruoštos intensyviam darbui. Tai vadinama apšilimu, kurio tikslas – paruošti įvairius organus ir organizmo sistemas kuo geriau atlikti būsimą darbą, sunaudojant mažiau jėgų ir išvengiant traumų.

Toks pat ir apšilimo pirtyje tikslas. Iš anksto apšylant žemoje oro temperatūroje, išsiplečia odos kraujagyslės, skatinamas prakaitavimas. Norint paruošti organizmą garinei (tai ypač aktualu tiems, kas ne iš karto prisitaiko prie karščio: naujokai, pagyvenusieji ir ligoti žmonės, kuriems nedraudžiama lankyti pirties), naudinga iš pradžių 2-3 min. pasimaudyti duše arba tiek pat laiko pamirkyti kojas karštoje vonelėje ir tik tada eiti į garinę (antrą kartą einant į garinę, šitos procedūros kartoti nebereikia). Po to jau galima pradėti kaitintis, bet taip pat palaipsniui, iš pradžių ant apatinio ar vidurinio plauto.

Kai kurie pirties mėgėjai mano, kad kaitinantis pirmą kartą, reikia kentėti, kol nuo nosies nukris tam tikras prakaito lašų skaičius. Jeigu laikysimės šios taisyklės, kai kam teks sėdėti 15-18 min., ir jie gali persikaitinti. Kiekvienas žmogus skirtingai pakenčia karštį, drėgmę, šaltį ir pan. Vieni, esant toms pačioms sąlygoms, ima prakaituoti jau trečią minutę, kitiems prireikia 8-10 min. Be to, pastebėta: jei žmonės iš anksto susitaria eiti į pirtį, t. y. psichologiškai pasiruošia, ir susirenka mėgstama, sava kompanija, prakaitas ima išsiskirti žymiai greičiau.

Apskritai rekomenduojama visiems be išimties 5-7 min. pabuvus garinėje, eiti į prausyklą (ar poilsio kambarį) ir 7-10 min. pailsėti. Ilsintis pirmieji prakaito lašai išsiskirs po 4-5 min., o jei dar pamerksite kojas į šilto vandens dubenį, prakaitas bėgs upeliais.

Naujokams rekomenduojama į garinę eiti vieną sykį ir pagulėti apačioje ne ilgiau kaip 4-5 min. Pėrimąsi vanta geriau atidėkite kitam kartui. Šios taisyklės turėtų laikytis ir pagyvenę, taip pat fiziškai nusilpę žmonės. Jeigu po pirties jausitės žvaliai, greitai užmigsite ir gerai miegosite, tai kitą kartą garinėje galite pasėdėti kokią minutę ilgiau ir kaitintis du kartus, bet neilgiau kaip 10-15 min. (atsižvelgiant į amžių, savijautą ir garinės temperatūrą).

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Visos pirties procedūros neturėtų trukti ilgiau kaip dvi, tris valandas (ši taisyklė - ir nuolatiniams, sveikiems pirties mėgėjams), o garinėje būkite neilgiau kaip 30-40 min., nesvarbu kiek kartų į ją eisite. Tačiau atsiminkite: geriausios taisyklės tos, kurias padiktuoja jūsų organizmas ir savijauta. Kiekvienas žmogus turi jausti, kada gana kaitintis.

Patyrusiems pirties mėgėjams patariama iš pradžių pagulėti ant vidurinio plauto. Dar geriau - kojas pakėlus truputį aukščiau už kūną ir galvą. Taip lengviau dirba širdis. Jei nėra kaip atsigulti, bent atsisėskite taip, kad kojos būtų kūno aukštyje. Atsiminkite: stovinčiam gresia šilumos smūgis, nes galva bus 15-20°C aukštesnėje temperatūroje nei kūnas, tuo labiau kojos, be to, stovint įsitempia raumenys ir sąnariai, o tai negerai.

Norėdami vienodai įkaitinti visas kūno dalis, po kurio laiko keiskite padėtį - pagulėjus ant šono, apsiverskite ant nugaros, paskui - ant kito šono, ant pilvo. Ir dar: garinėje visuomet reikia kvėpuoti per nosį: karštas oras, patekęs į nosiaryklę, atvėsta, o per daug sausas - sudrėksta. 5-7 min. pasikaitinus, staiga nesistokite - galite netekti pusiausvyros ir net sąmonės. Nors tai ir nelabai pavojinga, tačiau galite susižaloti. Išėjus iš garinės, patariama iš karto nesigulti ilsėtis: bent 2-3 min. pavaikščiokite, darydami kvėpavimo pratimus. Po to rekomenduojama nusiplauti šiltu dušu.

Kiekvieną kartą prieš eidami į garinę (atsižvelgiant į organizmą ir tikslą, galima kaitintis 3-6 kartus), 15-20 min. pailsėkite (5-7 min. prausykloje, po to rūbinėje gerai apsigaubę rankšluosčiu).

Prausykloje ir rūbinėje neturi būti per šalta arba skersvėjų. Geriau jausitės ir gausiau prakaituosite, jei išgersite stiklinę stiprios arbatos. Gerti reikia ne vienu mauku, o mažais gurkšneliais. Išsivanojus poilsio pertraukėles reikia vis ilginti.

Išsivanojus galima atlikti kontrastines vandens procedūras. Tačiau trokštantys numesti svorio neturėtų atlikti pernelyg kontrastingų procedūrų: atsišaldymas iš karto stabdo prakaitavimą, o neprakaituodami svorio nenumesite.

Pirtyje labai naudinga masažuotis. Masažuojamasi išsivanojus ir apsiprausus po šiltu dušu (po 5-8 min.). Jokiu būdu neatšalkite ir nebūkite vėsioje patalpoje, taip pat negerkite šaltų gėrimų.

Masažuokitės 25-30 min., kiekvieną judesį atlikdami 3-4 kartus. Masažo (arba masažavimosi) metu 2-4 min. galite užsukti į garinę ir pasiperti vanta, ypač tas vietas, kurios masažuojamos arba kurios skauda. Po masažo naudinga nusiprausti šiltame duše. Tuo pirties procedūros ir baigiamos.

Nerekomenduojama išeiti iš pirties paplaukiojus vėsiame baseine, apsipylus šaltu vandeniu, „išsimaudžius“ sniege. Tai darykite tik per kaitinimosi garinėje pertraukėles. Rūbinėje būkite, kol atvėsite, jei vis dar prakaituojate, nesirenkite. Visad prieš išeidami į lauką, ypač žiemą, pailsėkite vėsioje patalpoje. Ši pirties procedūrų metodika tinka ir sausoms, ir drėgnoms pirtims.

Vieną kartą nuėjus į pirtį, stebuklo nelaukite. Bet jei pirtį lankysite reguliariai ir laikysitės šių patarimų, neilgai trukus pasijusite energingesni darbe, mažiau pavargsite, geriau pakęsite oro permainas.

Garinėje patariama kvėpuoti pro nosį. Tada į plaučius paklius jau gerokai atvėsęs oras. Per pertraukėles tarp vanojimosi ar po pirties išėjus į lauką, taip pat reikia kvėpuoti per nosį - oras geriau sušyla nei įkvepiant pro burną. Bet kartais garinėje reikia kvėpuoti tik pro burną, pavyzdžiui, sergant glandų uždegimu: jos geriau įkaista. Ypač sveika, jei pirtyje yra gydomųjų garų.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Einant į pirtį svarbiausia nepamiršti pasiimti savęs ir geros nuotaikos. Taip pat reikia stengtis palikti už pirties durų visas negandas ir vargus. Tačiau norint pilnai išnaudoti visus pirties privalumus bei saugiai mėgautis šiluma, reikalingi dar keli dalykai, kuriuos žmonės naudoja jau šimtmečius.

Pirtyje prireiks vantos, rankšluosčio, pirties kepurės, muilo, šampūno, plaušinės, nedidelio rankšluosčio pasikloti garinėje, šlepečių, masažinio šepečio, baltinių pakaitalo bei kitų higienos priemonių.

Pirtyje ar po jos pravers ir maitinamieji kremai, medus, druska, taip pat aromatiniai aliejai, užpilai. O prisiekę pirtininkai nepamirš ir pirštinių (apsaugo plaštakas nuo karšto garo, vanta nesutrina pūslių).

Kepurė pirtyje

Prieš įeinant į garinę patariama užsimauti kepurę, geriausia plačiais kraštais. Galima galvą apsukti rankšluosčiu lyg tiurbanu. Kartais žmonės periasi su vilnonėmis slidininkų kepuraitėmis. Galvos apdangalas pirtyje – ne naujovė ir ne mada.

Galvą naudinga pridengti tam, kad nepersikaitintumėte. Pirties kepurė turi būti gana tanki, standi, bet kuo lengvesnė. Kepuraitė, standžiai apgaubianti galvą, gali būti negalavimo, galvos skausmo priežastis.

Dažnai klausia: ar reikia garinėje (ir prieš einant į ją) sušlapinti galvą ir kepurę šaltu vandeniu? Vienprasmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Mat vieni garinėje būna 1-2 min., kiti - 5-7 min., bet sėdi apačioje, kur temperatūra vos 40-50°C - jiems galvos šlapinti tikrai nereikia. Bet jei kaitinamasi 2-3 kartus po 7-10 min., būtinai reikia sušlapinti kepurę šaltu vandeniu. Jei galvos apdangalas per daug įkais, bus daugiau bėdos nei naudos. Tai turi prisiminti visi, ypač pagyvenę ir sunkiai karštį pakeliantys žmonės.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Besimaudant pirtyje reikalinga plaušinė – ja galima masažuoti ne tik rankas, kojas, bet ir sunkiai pasiekiamas vietas (pvz., nugarą), taip pat raumenis ir sąnarius. Nauda bus ne tik iš masažo – juk dar ir fiziškai pasimankštinsite. Reguliariai naudodamiesi šia priemone, netrukus įsitikinsite jos nauda.

Po antro ar trečio pasikaitinimo jūsų raumenys, oda, sąnariai paruošti masažui. Taigi galite trintis. Pradėkite nuo nugaros, išilgai stuburo. Viena ranka 4-7 kartus braukti nuo peties į šoną, paskui kita ranka. Po to trinkite skersai juosmens, nuo dubens menčių link (4-7 kartus). Tada trinkite viršutinę nugaros dalį (taip pat 4-7 kartus). Kaklo sritį energingai trinkite skersai, kartu galvą čia atlošdami, čia pakeldami, čia palenkdami į priekį, į kairę ir į dešinę.

Krūtinę ir dubens sritį trinkite lygiai taip, kaip nugarą. Krūtinę, mentes, pilvą, sąnarius galima trinti sukamais judesiais. Kad būtų patogiau trintis, plaušinę galima apsivynioti apie plaštaką. Be to, parduotuvėse galima rasti pirštinės pavidalo plaušinių, kuriomis ypač patogu masažuotis.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien. Gausiai paprakaituoti ir padidinti medžiagų apykaitą naudinga visiems – dažnai pirtis vadinama sveikatos šaltiniu. Palaipsniui didinant šilumos intensyvumą, galima pagerinti organizmo termoreguliaciją.

Organizmą veikiantys veiksniai

Besimaudančio pirtyje žmogaus organizmą veikia daugybė veiksnių. Pirmiausia – kontrastinga temperatūra. Pėrimosi patalpoje, garinėje ji būna aukšta, o maudantis baseine, po dušu ar apsipilant vandeniu – žemesnė, nekalbant apie sveikuolius, kurie išsikaitinę pirtyje žiemą šoka į eketę.

Svarbus veiksnys – oro drėgnumas. Priklausomai nuo pirties tipo, oras gali būti sausas (saunoje santykinis oro drėgnumas 5-15 proc.), vidutiniškai arba labai drėgnas (garinėje pirtyje 80-100 proc.). Nuo oro drėgnumo iš dalies priklauso deguonies kiekis jame. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnis santykinis drėgnumas, tuo didesnę jo dalį sudaro garai ir mažesnę – deguonis. Pėrimosi patalpoje, kuri nedaug vėdinama, deguonies dažnai trūksta ir ore padaugėja anglies dioksido.

Organizmą veikia ir vandens procedūros. Per trumpą laiką jis turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, sureguliuoti įvairių organų bei sistemų veiklą. Labiausiai pakinta šilumos apykaita tarp organizmo ir aplinkos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų darbas, medžiagų apykaita.

Be to, pirtyje nuo odos, plaukų pašalinami susikaupę nešvarumai, prakaitas, odos riebalų perteklius. Čia žmogaus organizmas grūdinamas, stiprinamos įvairios jo funkcijos.

Pirtyse gali maudytis jauni ir vyresni, sveiki ir sergantys daugeliu ligų žmonės. Tačiau kartu reikia prisiminti ir nepageidaujamus padarinius. Jie gali atsirasti nesilaikant režimo, nesaikingai maudantis. Dėl neracionalaus režimo, per didelio temperatūros kontrasto pirtyje galima apalpti, gali ištikti stenokardijos priepuolis.

Taigi gydytojai pataria visuomet žinoti savo galimybes ir nepersikaitinti. Būtina tarp kaitinimųsi daryti 15-20 minučių pertraukas. Būdamas pirtyje žmogus netenka daug skysčių, todėl būtina atstatyti disbalansą – atsigerti ko nors gaivaus. Medicininėje literatūroje patariama net ir sveikiems žmonėms pirtimi naudotis ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę.

Poveikis širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemoms

Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis. Kaitinantis pirtyje daugiau nei 10 minučių, širdis perkraunama ir jos raumuo gauna mažiau deguonies. Tuomet žmogus junta dažną širdies plakimą, gali atsirasti nemalonių jutimų širdies plote, žmogui sunkiau kvėpuoti. Taigi ilgai būti pirtyje neleidžia ne aukšta temperatūra, o sutrikęs širdies darbas.

Būtina prisiminti, kad širdies funkcija pirtyje intensyvėja kitaip, negu dirbant fizinį darbą. Aukštoje temperatūroje labai išsiplečia odos kraujagyslės, suintensyvėja prakaito, riebalų liaukų veikla, kraujas kaupiasi odoje, vanduo intensyviai atiduodamas aplinkai. Vidaus organų kraujagyslės susitraukia, ten kraujotaka sulėtėja, organai mažiau aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi. Kraujas iš vidaus organų suteka į paviršinius kūno audinius: odą, poodinį audinį. Tuo tarpu dirbant fizinį darbą, pagerėja raumenų, tame tarpe ir širdies, aprūpinimas krauju.

Saunoje širdis deguonies gauna mažiau dar ir dėl to, kad deguonies uždarame, įkaitusiame saunos ore nepakanka. Taigi širdis turi intensyviai dirbti nepalankiomis sąlygomis. Todėl pirtyje reikia laikytis optimalaus režimo.

Kaitinantis labai aukštoje temperatūroje, gausiai išprakaitavus, netenkama daug skysčių, o kartu su jais ir kalio. Kaip hipokalemijos (būklė, kai žmogaus kraujo serume pavojingai sumažėja kalio koncentracija) pasekmė gali sutrikti širdies ritmas.

Garinės pirtys labiau veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Drėgname ore organizmas daugiau įšyla, prakaituoja, suintensyvėja kraujotaka odoje ir poodyje. Širdis labiau apkraunama, būna dažnesnis pulsas ir didesnis kraujospūdis.

Vandens procedūrų metu, dėl žemos temperatūros poveikio kraujas organizme pasiskirsto priešingai: iš išorinių kūno audinių suteka į vidaus organus, raumenis.

Po pirties dar kurį laiką širdis funkcionuoja intensyviau, tą laiką patartina skirti pasyviam poilsiui. Nepatartina gerti alkoholinių ir tonizuojančių gėrimų, kavos, stiprios arbatos.

Kvėpavimo sistema. Kaitinantis pirtyje, kvėpavimas padažnėja ir pagilėja. Labai intensyvėja šilumos apykaita. Įkvepiant karštą orą, organizmas šyla pro plaučius. Kuo oras sausesnis, tuo organizmas labiau šyla pro plaučius. Pro odą labiau šildo drėgnas oras, kurio šiluminis laidumas didesnis. Įšilęs plaučiuose kraujas per keliolika sekundžių pasiekia vidaus organus ir sukelia malonų šilumos jutimą. Pro plaučius organizmas ir vėsinamas iškvėpiant vandens garų prisotintą orą.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Maudantis pirtyje suaktyvėja organizmo medžiagų, druskų ir ypač vandens apykaita. Veikiant aukštai pirties temperatūrai, daug vandens išsiskiria pro plaučius iškvėpiant orą. Vidutinio svorio žmogus, būdamas pirtyje, gali netekti iki 450-500 ml vandens.

Organizmas palyginti nesunkiai prisitaiko prie tokios vandens netekties. Kartu su prakaitu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai – šlapalas, šlapimo ir pieno rūgštys, ketonai. Dėl to palengvėja inkstų darbas, organizmas geriau apsivalo nuo susikaupusių šlakų.

Taigi skirtingai nei maudantis po dušu, vonioje, vandens telkiniuose, kuomet švarinama tik oda, pirtyje apsivalo ir vidinė organizmo terpė. Tačiau netekus daugiau vandens, gali atsirasti neigiamų padarinių: didėja kraujo klampumas, lėtėja širdies funkcija, dehidratuojami audiniai. Taip gali atsitikti kaitinantis per daug aukštoje temperatūroje ir per ilgai.

Kartu su prakaitu organizmas netenka daug druskų: natrio, chloro, kalio. Ši trumpalaikė druskų netektis nekenkia, nes druskos greitai atsistato geriant vandenį ir maitinantis. Tai stimuliuoja vandens, druskų ir kitų medžiagų apykaitą organizme.

Poveikis centrinei nervų sistemai

Centrinės nervų sistemos reakcija į maudymąsi pirtyje gana sudėtinga. Šiluma maloniai veikia visą kūną, įšylant vidaus organams, pagerėja jų veikla. Šilumoje sumažėja dirglumas, pagerėja miegas, išnyksta emocinė įtampa. Sakoma, kad pirtyje paliekama ir bloga nuotaika.

Centrinės nervų sistemos veikla susijusi su jaudinimu ir slopinimu. Kai tarp šių procesų yra pusiausvyra, tuomet esti geras darbingumas, gerai prisitaikoma prie kintančių sąlygų. Nervinių procesų pusiausvyra ir paslankumas dažniausiai sutrinka dėl neigiamų emocijų, protinio bei fizinio nuovargio. Tuomet susilpnėja slopinimas ir sustiprėja jaudinimas. Žmonės darosi dirglesni, pablogėja nuotaika, mažėja darbingumas, sutrinka miegas.

Pirtis – gera priemonė blogai nuotaikai ir protiniam nuovargiui pašalinti. Joje, suaktyvėjus įvairioms organizmo funkcijoms, smegenys geriau aprūpinamos krauju, deguonimi, maisto medžiagomis. Be to, nauja aplinka, kontrastinga temperatūra receptoriais skatina centrinės nervų sistemos jaudinimo bei slopinimo pusiausvyrą, atsistato jų paslankumas. Pagerėja dėmesys, atmintis, protinis darbingumas.

Testais ištirta, kad po pirties pagerėja mąstymas. Žinoma, teigiamas maudymosi pirtyje poveikis esti tik tuomet, kai žmogus protiškai nepavargęs, neišsekusi centrinė nervų sistema. Priešingu atveju, pirtis, būdama stiprus dirgiklis, gali neatstatyti funkcijos, o atvirkščiai, dar labiau ją sutrikdyti.

Šilumos apykaita

Žmogaus kūno temperatūra yra palyginti pastovi – paprastai 36,5-37°C. Turėdamas tokią temperatūrą žmogus jaučiasi geriausiai, normaliai vyksta organizmo fiziologinės funkcijos, biocheminės reakcijos, gerai funkcionuoja visi organai ir sistemos. Pirtis stipriai įtakoja šilumos apykaitą.

Šilumos apykaitos tarp organizmo ir aplinkos veikimo principą trumpai galima paaiškinti taip: kad organizmas sugebėtų palaikyti pastovią kūno temperatūrą, per evoliuciją susidarė sudėtingas termoreguliacijos mechanizmas. Organizme nuolat išsiskiria šiluma. Daugiausia jos gamina raumenys. Šilumos perteklius atiduodamas aplinkai trimis būdais: kontaktu, spinduliavimu ir vandens garinimu. Daugiausia šilumos išskiriama per odą ir kvėpuojant.

Pirtyje, kur labai skirtingas mikroklimatas, pakinta ir šilumos išsiskyrimas iš organizmo. Įvairių tipų pirtys šilumos apykaitą veikia skirtingai. Saunoje, kur oro temperatūra yra aukšta (70-100°C), o drėgmė maža (5-15 proc.), labai suintensyvėja organizmo šilumos atidavimas su išgarinamu vandeniu. Kai aplinkos temperatūra optimali (19-21°C), daugiausia šilumos (apie 75 proc.) į aplinką išskiriama kontakto ir spinduliavimo būdu. Aplinkos temperatūrai pakilus iki kūno temperatūros, atidavimas šiais būdais nutrūksta ir šiluma išskiriama garinant vandenį: prakaituojant ir pro plaučius, iškvėpiant prisotintą vandens garų orą.

Saunoje organizmas kurį laiką išlaiko normalią kūno temperatūrą gausiai prakaituodamas ir išskirdamas vandens garus pro plaučius. Palyginti sausame ir karštame ore prakaitas greitai garuoja, ir taip organizmas neperkaista. Taigi pradėjus kaitintis pirtyje, kūno temperatūra kurį laiką išlieka pastovi. Kūno temperatūra 70-80°C saunos ore išlieka pastovi apie 7 minutes, o esant 90-100°C – apie 4. Ilgiau kaitinantis sutrinka organizmo termoreguliacija ir, kūno temperatūrai pradėjus kilti, pradedama gausiai prakaituoti. Temperatūrai pakilus iki 40°C, gali ištikti šilumos smūgis.

Garinės pirties poveikis organizmo termoreguliacijai kitoks negu saunos. Garinėse pirtyse temperatūra žemesnė – 50-60°C, o drėgnumas didelis – 90-100 proc. Todėl šilumą aplinkai atiduoti sunkiau. Su prakaitu šilumos beveik neprarandama, nes jis prisotintame vandens garų ore ne garuoja, o renkasi lašais ir teka srovele. Su oru iškvepiami vandens garai, organizmas nevėsta ir negali pašalinti šilumos pertekliaus. Todėl garinėje greičiau ir labiau sutrinka šilumos pusiausvyra.

Kūno temperatūros kilimas labai priklauso nuo individualių savybių. Todėl kiekvienas individualiai pasirenkame kaitinimosi temperatūrą ir trukmę.

Po kaitinimosi pirtyje maudantis baseine, po dušu ar apsipilant vandeniu, per keletą sekundžių labai pakinta veikianti organizmą išorinė temperatūra. Iškart susitraukia odos kraujagyslės, priteka mažiau kraujo, nebeprakaituojama. Šiluma vandeniui atiduodama kontakto būdu. Atšąla tik kūno paviršius, o gilesni audiniai ir organai išsaugo šilumą. Šiluma pasiskirsto organizme, pagerėja termoreguliacija. Pirties veiksniai yra savotiški dirgikliai, teigiamai veikiantys organizmą, žinoma, jei jie ne per stiprūs, ne per ilgi.

Kontrastinga temperatūra pirmiausia grūdina organizmą. Kuo pastoviau ir ilgiau veikia dirgiklis, tuo organizmas labiau prie jo prisitaiko. Organizmas grūdinamas tiek nuo šalčio, tiek nuo šilumos. Taigi pirtis yra ir profilaktinė priemonė: sistemingai maudantis pirtyje, grūdinamas organizmas, didinamas jo atsparumas neigiamiems veiksniams – todėl rečiau tenka lankytis pas gydytojus, užtikrinamas žvalumas, darbingumas, sveikata.

Pradedantys maudytis ir jautrūs temperatūros svyravimams asmenys turėtų elgtis atsargiai, per daug neatšalti.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Nuo seniausiųjų laikų kartu su suaugusiaisiais pirtyse kaitindavosi ir vaikai. Pirtis ir gydė (ypač nuo peršalimų), ir grūdino. Vaikai dažnai serga staigiai pakitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei. Čia pirtis gali labai padėti. Į pirtį gali eiti kiekvienas vaikas, jei tik nekyla kontraindikacijų. Jokiu būdu prievarta nesitempkite vaiko į pirtį, tuo labiau garinę.

Pirmą kartą garinėje vaikas gali būti tik 1-1,5 min. (oro temperatūra plius 50-60°C, drėgnumas 25 proc.). Prieš periantis, garinę reikia gerai išvalyti ir išvėdinti. Kad būtų lengviau kvėpuoti, patarkite mažajam „pirtininkui“ rankas laikyti prie nosies ir kvėpuoti į jas.

Keletą kartų pabuvę pirtyje, vaikai paprastai adaptuojasi. Tada garinėje gali jau būti ir ilgiau. Per vieną maudymąsi vaikai neturi eiti į garinę daugiau kaip 3 kartus ir karštyje būti ne ilgiau kaip 10-12 min., o pasikaitinus daryti 6-10 min. pertraukėles. Jei yra sąlygos, tegul vaikai garinasi gulėdami arba bent sėdėdami. Tik ne stovėdami! Garinėje su vaikais būtinai turi būti ir suaugęs, gerai žinantis, kaip teisingai kaitintis, o atsiradus reikalui, mokantis suteikti pagalbą.

Įdėmiai stebint reakciją, galima vaikus pratinti prie kontrastinių procedūrų. Patirtis rodo, kad vaikai greitai pripranta prie temperatūros pokyčio – ir duše, ir baseine, ir vonioje. Jei grūdinimui naudojamas baseinas, vaikas jame turi būti aktyvus – plaukioti ar daryti pratimus.

Pirtyje reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko organizmo ypatybes. Antai vaikų odos paviršius ir kūno masės skirtumas yra didesnis nei suaugusiųjų. Todėl vaikai greičiau už suaugusius įkaista garinėje ir greičiau atvėsta, išėję iš jos. Taigi pirtyje vaikus reikia saugoti ir nuo perkaitimo, ir nuo peršalimo.

Griežtai uždrauskite vaikams garinėje ką nors imti į rankas, pilti vandenį ant karštų akmenų, taip pat šokinėti nuo baseino krašto ir pan.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Pirtis gali būti naudojama ir kaip terapinė priemonė, padedanti išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų, taip pat kaip profilaktinė priemonė organizmui stiprinti. Pirtis padeda spręsti antsvorio problemas.

Norintiems suliesėti

Nemažai žmonių pirtyje lankosi tik tam, kad atsikratytų antsvorio, tačiau ne visi išmano, kaip maudytis ar kaitintis.

Šiuo atveju pirties procedūrų tikslas per odą ir kvėpavimo takus išskirti iš organizmo vandenį, aktyvinti medžiagų apykaitą ir „sudeginti“ organizme susikaupusius riebalus. Vanduo – ne tik būtinas visų organizme vykstančių apykaitos procesų dalyvis, vanduo sudaro apie 65 proc. žmogaus svorio (vaikų – 80 proc.). Svarbiausias kūno temperatūros reguliatorius taip pat yra vanduo: išsiskirdamas su prakaitu ir garuodamas, vėsina organizmą, apsaugodamas jį nuo perkaitimo.

Gerai išprakaituoti galima bet kurio tipo pirtyje, bet geriausiai tinka sauso oro pirtis. Jei oras prisigėręs vandens garų, prakaituojama mažiau, prakaitas plonu sluoksneliu padengia kūno paviršių ir tuo trukdo intensyviai prakaituoti, vadinasi, ir termoreguliacijai. Be to, nereikia pamiršti saiko. Nesistenkite lenktyniauti. Juk prakaitavimą lemia ir individuali fiziologinė reakcija, ir daug kitų faktorių.

Didžiausią klaidą daro tie, kurie nori numesti kuo daugiau svorio, be saiko būdami garinėje ar pernelyg didindami temperatūrą. Abiem atvejais labai apsunkinamas organizmo darbas ir rizikuojama pakenkti sveikatai. O štai aktyviai darydami fizinius pratimus (masažuojantis, periantis su vanta ir kita) greičiau suliesėsite.

Labiausiai sveika ir naudinga trumpam užeiti į garinę, išnaudojant inercinius termoreguliacijos procesus. Žinome, kad išėję iš garinės, dar kurį laiką prakaituojame. Tuo metu organizmas vandens išskiria ne mažiau nei garinėje, o garinimasis su pertraukėlėmis malonesnis, lengviau pakeliamas.

Krintant svoriui, prakaituojama vis lėčiau ir sunkiau. Prakaitavimą galima skatinti pagurkšnojant karšto gėrimo (gerai tinka atskiestos citrinų ar spanguolių sultys). Svorio atsikratyti padeda ir prakaitą varančios arbatos – liepžiedžių ar aviečių uogų. Šis gėrimas geriamas karštas, nedideliais gurkšneliais prieš pėrimąsi.

Mažinti svorį padeda masažas. Prieš pradėdami masažą, gerai įkaitinkite raumenis ir sąnarius. Jei masažuojatės 30 minučių, po 15 min. darykite pertraukėlę, nueikite į garinę ir pasiperkite (3-4 min.). Masažavimo suolas turi būti šiltas ir kuo toliau nuo angų, durų ir ventiliacijos įrenginių. Pirtyje metus svorį, naudinga namuose šiek tiek pagulėti šiltai užsiklojus, po to (jei šiltas oras) pasivaikščioti po parką, mišką.

Vis dėlto kai kurie gydytojai teigia, kad dėl netektų skysčių bei padidinto prakaitavimo pirtyje „paliktas“ nereikalingas kilogramas atsistato, kai tik sočiai pavalgome ar numalšiname troškulį.

Pirties terapija

Pirtis naudinga tik tada, kai joje geras mikroklimatas – tinka temperatūra, drėgmė, grynas oras ir kai griežtai laikomasi pirties procedūrų ir kaitinimosi taisyklių. Be to, būtina laikytis bendrų nuostatų: neiti į garinę išgėrus alkoholio, visai nevalgius ar per daug prikimšus skrandį, labai pervargus, prieš pat miegą.

Persivalgę ar girti žmonės pirtyje gali žymiai greičiau gauti karščio smūgį. Į pirtį gerai eiti tada, kai žmogus nuvargęs, kankina stresas, nugaros skausmai, įsitempę raumenys. Toks žmogus po pirties atsipalaiduoja. Pirties procedūros naudingos sergantiems periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat radikulitu, pleksitu, neuritu, neuralgija, miozitu ir kt.

Pirties terapija – tarsi savotiška gyslų „gimnastika“, gerai veikianti sergančiuosius hipertonija (jeigu liga neįsisenėjusi). Pirtis padeda įveikti nemigą. Nemiga ima kankinti dėl to, kad nesilaikoma racionalaus gyvenimo būdo (gausios vakarienės, besaikis kavos gėrimas, tabako, alkoholio, vaistų vartojimas ir pan.). Geriausia nemigos profilaktika – sveikas gyvenimo būdas, fizinė kultūra, pirtis ir masažas.

Pirtyje gerai pabūti po ilgos ligos arba operacijos, kai žmogus jau sveikas, bet organizmas dar silpnas, nes pirtis skatina medžiagų apykaitą ir padeda greičiau atgauti jėgas bei darbingumą (žinoma, būtinai reikia pasitarti su gydytoju).

Nuolat maudytis pirtyje patartina ir žmonėms, kurių kojos ypač gausiai prakaituoja, net jei tai susiję su vegetatyvinės nervų sistemos sutrikimais. Sveika perti kojas ąžuoline vanta, o po to mirkyti ąžuolo lapų užpile.

Pirtis – ne tik puiki priemonė ligoms įveikti, bet ir pati geriausia profilaktikos procedūra.

Vis dėlto gydytojai išskiria ir pirties kontraindikacijas: tai bet kurios kilmės hipertoninės ligos, psichiniai arba sunkūs neuroziniai susirgimai, chroniški uždegiminiai susirgimai, onkologiniai susirgimai, dešiniojo arba kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, hipertireozė, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, miokardo infarktas, chroniški, galintys paaštrėti uždegiminiai susirgimai, infekciniai susirgimai, atviros formos tuberkuliozė, cukrinis diabetas, glaukoma ir akių hipotonija, aterosklerozė, psichozė ir psichopatija, epilepsija ir t.t.

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Nes aš tai asmeniškai nelabai pirtis mėgstu...nepakeliu karščio

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Kažkada savo dičkį vedėmės į pirtį,tai jam nepatiko,kur kas labiau baseinas domino ,esantis šalia pirties

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia