* * * * * * * * * * * *

Iš pat ryto prabudau
pamečiau šypsniuką
labas rytas nesakau
skauda liežuviuką
nebenoriu lovos klot
praustis nepatinka
Ką tėvelis žada duot
man ir vėl netinka
Susirūpino mama:
"iš kur gi tas ožiukas?"
Gal ožiuotis jau gana
Aš juk nemažiukas!

Ei, tai vija,
Pinavija, -
Visą dieną
Grybais lija.
Visą dieną
Nuo pat ryto
Grybai krito,
Krito, krito...

Kai lietus
Nustojo lijęs,
Pražydėjo
Pinavijos.
O miške
Išdygo grybų-
Šimtas trisdešimt
Sodybų.

Šitų grybų
Pulkaunykas
Buvo storas
Baravykas
Jis ūsus
Po beržu raitė
Ir grybus
Nuo kelmo skaitė
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiuodavo
Ant pirštų.

Jo žmona –
Riebi paliepė –
Savo vyrui
Kartą liepė:

- Nors tave
Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs,
Vyre!
Viso miško
Grybų gėdai –
Kaip tu savo
Žmoną rėdai?
Štai šį rytą
Dvi ruduokės
Iš manęs
Po krūmu juokės:

- Pažiūrėkit,
Koks sijonas –
Nei jis baltas,
Nei raudonas.
Skrybėlaitė
Ne madinga...
- Ach, kokia aš
Nelaiminga!

-Koks tu grybų
Pulkaunykas,
Jei per dieną
Riogsai dykas?
Eik, sakau,
Greičiau į karą
Ir parnešk man
Šilko skarą...

Baravykas
Kad supyko,
O supykęs –
Kad suriko!
Trenkė kumštimi
Į pušį:

- Grybai,
Eisime į mūšį!
Ką sutiksim –
Tą užpulsim.
Ką pagausim –
Tą prikulsim.

Sušnarėjo
Aukštos pušys
- Tai bus mūšis!
- Tai bus mūšis!

Lepšis tarė:
- Ką jis daro?
Aš visai
Nenoriu karo.
Man ir taip
Supuvo kotas.
O, be to,
Esu pilvotas.
Kaip aš diržą
Apsijuosiu?
Kaip aš eisiu?
Kaip dainuosiu?..

O paliegėlis
Bobausis
Šitaip tarė
Prisiklausęs:

-Aš girdėjau,
Kaip paliepė
Vyrui eti į karą
Liepė.
Eik, ji sako,
Mano vyre,
Ir užimki
Visą girią.
Būsiu girios
Karalienė
Aš, -
Ponia Baravykienė.

Baravykas
Ir paklausė...
- Ką tu čia plepi,
Bobausi?

Kad užriks
Ant jo kazlėkas:
- Koks tu vyras..
Pašlemėkas!
Nors mane
Žmona ir bara,
Aš vis tiek
Einu į karą.

- Ir gerai darai,
Kazlėke!-
Iš toli
Kelmutis rėkia.

- Išsirovęs
Storą pušį,
Aš taip pat
Einu į mūšį.

O žmona
Kelmutį spiria:

- Niekur neisi
Tu, pipire!
Jau geriau
Rytoj iš ryto
Paieškotum
Kelmo kito.
Mūsų didelę
Šeimyną
Šitas
Vos beišmaitina.

- Neklausyk,
Bičiuli mano!
Ką to bobos
Beišmano!-

Jį kazlėkas
Nuramino
Ir žvejot
Pasivadino.

O gražuolė
Ūmėdėlė
Vestuves
Tą dieną kėlė.
Ir nelemtą
Karo žinią
Ji išgirdo
Per kaimynę.

Kad suspigo
Ūmėdė:
- Aš apalpsiu -
Kur kėdė?

Raudonikiai
Pasirėdę
Jai pasiūlė
Minkštą kėdę.
Ir, nukrėtę
Nuo pušų,
Davė jai
Rasos lašų.

Ūmėdėlė
Atsigavo,
Grybų vyno
Paragavo.
Bet, vos spėjus
Atsimerkti,
Ji tuojau
Pradėjo verkti.

O tuo tarpu
Karo žinią
Vėjas paskleidė
Pušyne.
Ir, išgirdę
Karo gandą,
Žvėrys baisiai
Išsigando.

Vilkas šitaip
Tarė lūšiai:
- Sako, grybai
Ruošias mūšiui.
Ar girdėjai –
Lokio guolį
Jau kažkas
Nakčia užpuolė?

- Negirdėjau
Gando tokio.

- Tai paklausk,
Brolelio lokio!
Vos ištrūkęs,
Sako, gyvas...

- Tai man dyvas!
Tai man dyvas!
- Einam tartis
Pas grybus.
- Varge, varge,
Kas čia bus!

Ir abu
Ieškot išvyko
Pulkaunyko
Baravyko, -
To narsuolio
Grybų vado.-
Po aukšta pušim
Jį rado.

Pralemeno
Vilkas gailiai:
- Nusišėrę
Mūsų kailiai.
Ir pilvai
Visai sunykę
Ponas Grybe
Pulkaunyke!
Atgabensim
Šilko skarą -
Atidėkit, prašom,
Karą!

- Ne, -
Atsakė baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
-Jau pulkus
Antai
Rikiuoju -
Pasiduokite geruoju

O paliepė
Vyrą giria:
- Taip, teisingai,
Mano vyre!
Mes kariaujam
Už teisybę.
Marš į mūšį
Mano grybe!
Eik priimk
Karių paradą:
Grybai šaukia
Savo vadą.

Ir išėjo
Baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
Ant šaknies
Psilypėjo
Ir karius
Skaičiuot pradėjo.
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiavo juos
Ant pirštų:

- Vienas šleivas
Du kreivi,
Keturi –
Pusiau gyvi.
Penktas –
Mažas ir kuprotas,
O šeštam –
Įlūžęs kotas.
Septyni –
Visai seni...
Kokia armija
Šauni!

Besagstydamas
Sermėgą,
Iš namų
Kelmutis bėga.
Bet prie jo
Žmona prikibo.
-Neišleisiu, -sako,-
Grybo.

Ūmėdėlė
Kaip jaunikį
Atlydėjo
Raudonikį.

Kai visi
Išsirikiavo,
Paeiliui
Išsiskaičiavo,
Ėmė gaust
Kovos trimitai:
Tira rira,
Titai ritai.
Vėjas vėliavas
Tik taršo,
Skrenda aidas
Grybų maršo.

O ant kupsto
Grybų žvalgas
Į visas puses
Tik žvalgos.
Jis ūmai
Kad šoko bėgti,
O pribėgęs
Ėmė rėkti:
- Grybai,
Slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus
Mačiau...

Kas duobelę
Prasikapstė,
Kas po lapais
Išsislapstė.
Kas po krūmais
Susiraitė,
Lepšį priglaudė
Eglaitė.
O paliepė
Kad įtūžo
Ir perpus
Iš baimės lūžo.

Į aikštelę
Tuo laiku
Atlėkė
Būrys vaikų.
Jie paliepę
Apžiūrėjo
Ir į šalį
Pametėjo.

Ir pasakė
Mokiniai:
- Sukirmijusi
Seniai.

Palingavo
Galvas pušys:
- Štai kaip baigės
Grybų mūšis.

Turi kiškis
Batukus,
Tuoj jis pyškins
Per laukus.

Jo batukai
Keturi -
Striuku striuku
Pagiry.

Šunys loja
Prie namų,
Kiškiui piškiui
Neramu.

Strykt kiškiukas
Į miškus
Ir ... nuspyrė
Batukus.

(A. Matutis)

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Drambliui padaviau saldainį,
Dviem drambliukam po riestainį,
Dviem kiškeliam po kiaušinį,
Džiaugsmas šildė man krūtinę.

* * *

Gandras

Gandras rimtas vaikštinėja,
Gandras baloj varlinėja.
Gandro visos varlės bijo,
Gandras kapą jų prarijo.

* * *

Jautis

Jautis, jautis vasarojuj!
Jautis vaikšto ir mauroja.
Jaučio dideli ragai,
Jautis pyksta – bus blogai.

* * *

Lapė

Lapė bėga per kiemelį,
Lapė nešasi maišelį.
Labas rytas tau, gaideli,
Lįsk laputei į maišelį.

* * *

Ožys

Ožį vysim iš darželio,
Ožiui duosim morką žalią.
Opa opa opa pa pa –
Ožiui morka, tau pupa.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Oi, kokia maža žuvytė
Ežerėly tviska, švyti.
Ji, matyt, kasdien čia prausias –
Švarios kojos, švarios ausys.

Net ir ežero lelijos
Nusimaudyti nebijo.
Gal truputį joms ir šalta,
Bet už tai jos baltos baltos.

Pūkšt – į vandenį įkritęs
Nardau ir taškaus saulytėj.
Šalto vandenėlio jau
Štai ir aš nebebijau.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Bėga, skuba skruzdėlytė
Siauru miško takeliu.
Aš bijau ją užkliudyti
Ir sumindyt bateliu.

Pasitrauksiu aš iš kelio
Į kalnelį atokiau.
Tegu nešasi šapelį
Tegu statos namą sau.

Nieko žemėje neskriausiu,
Vabalėlio nei skruzdės...
Reikia rūpintis mažiausiais,
Reikia juos labai mylėti.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Laižo medų meškinai,
Varva per smakrus saldžiai.
Klausia rudžiai pas meškienę
Kaip gi rados vakarienė?

Skrido bitė per laukus
Kol nuilsino sparnus.
Žiūri – liepa ant kalvos
Net panirusi žieduos.

Oras srūva medumi,
Jo pilni žiedai gelsvi.
Bitė sukviečia draugus,
Švelniai lanko žiedelius.

Širšė irgi prie medaus,
Pagalvojo – paragaus.
Bet klampus saldus medus,
Teko jai palikt batus...

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Kaip jus manot,
Siandien lis?
-Ne!
Susuko spindulys.-
Drasiai galite padeti,
Kepures, batus ir sketi,
Nes kai juokiasi saulyte,
Tai lietutis bijo lyti.

.............................................

Kiek pasaulyje vaikučių,
Tiek juos mylinčių močiučių.
Bet aš štai ką jums sakau -
Jos ne tokios kaip seniau!
Skuba, bėga kaip ir mamos,
Nori būti gražios damos.
Nenešioja jos skarelių,
Ir sijonai iki kelių.
Sušukuoti jų plaukai,
Kartais net ilgi nagai.
Visos jos labai skirtingos,
Bet kažkuo vis ypatingos:
Vienos gydo mums dantukus,
Kitos siūna drabužiukus.
Dar jos rašo mums knygas
Ir linksmiausias daineles.
Jos mokyklose mokina,
Pačios mokytis ketina.
Kartais stato mums namus,
Braižo tiltus ir kelius.
Dar jos dėdėms vadovauja,
Po pasaulį net keliauja…
Taip, pasikeitė močiutės -
Be prijuostės, be skarutės.
Viena liko iš anksčiau -
Myli mus kaip ir seniau.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Oi, godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi !
Vos išbėgs tiktai kieman:
-Viskas mano ! viskas man !

Tėtis obuoliį parneš..
Pusę jai pasiūliau aš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
Kaip baisu!
Kai iš darbo grįždama,
Kriaušę parnešė mama,
Pusę jai pasiūliau aš..
-Ne! -tuoj gobšė nusigęš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
kaip baisu!

Oi godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi!
Ir todėl tu paklausyk,
Kas nutiko vienąsyk!

Girdi gobšė kad diena,
Kad saulutė dyvina
Lygiai šildanti visus.-
Ir pavydas toks baisus
Gobšę apėmė slapta:
Ne! Saulutė apskrita
turi šildyti tik ją,
Pakabinta troboje.

Kartą žaidė ji kieme.
Žiūri- ritasi žeme
rausvas saulės kauolys
Kaip didžiulis obuolys..
Ir, palikusi vaikus,
Dumia gobšė per laukus:
Ji saulutę nuraškys
Ir jai šviesti įsakys
Tik jos-gobšės troboje,
Aukštoje palubėje.

Bėga gobšė vakare.
Priešais mėlyna giria.
Gobšė girion vis gilyn,
Saulė rieda vis tolyn..
Iš pavydo
Gobšė čia
Pasiklydo,
Ir nakčia
Ji iš girios
Nebylios
Ieško kelio
Atgalios.

O aplink-
Labai tamsu,
O aplink
Labai baisu:
Pasiklydusi godi
Žliumbia gobšė pavydi...

Ir pernakt drebėjo ji,
Ir pernakt kalbėjo ji,
Jei lig ryto prasėdės,
Niekam ji nepavydės
Kriaušių anei obuolių,
Nei saulutės spindulių.

Saulė nušvietė takus.
Gryžo gobšė par miškus.
Gryžus gobšė pavydi
Nebebus daugiau godi,
Nes pamokė ją tamsa
Štai ir pasaka visa.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

RAINAKĖLIS
Rainakėlis meiliai kniaukia,
Ir gardžių dešrelių laukia derisive
Jei dešrytės jis negaus,
Tai pelytę pasigaus derisive

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

Kas ten trepsi, kas ten šoka,
Kas ten vaikščioja po stogą?

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug žydrų lietaus nykštukų.

Ilgos plonos jų kojytės,
Žydro stiklo kepurytės.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Žydro stiklo jų batukai.

O kiekvienas rankoj neša
Po apvalų žydrą lašą.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug lietučio sviedinukų.

Kuo greičiau į lysvę žalią
Pas plaštakę, pas gėlelę.

Ci ku ca ku; tu ku tu ku,
Skuba daug lietaus nykštukų. (V. Palčinskaitė)

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI

...................................................................

Du kačiukai

Du kačiukai žaidė,
Sviedinuką svaidė.
Susisuko jiems galvytė,
Ir palindo po lovyte.
O iš ten pelytė
Bandė juos išvyti.
Bėkite iš čia, kačiukai,
Jūs plėšikai mažučiukai.
Savo urvą aš ginu
Nuo pikčiurnų katinų.

...........................................

Darželinukas

Aš skaičiuoti dar nemoku-
Po kiemelį linksmas šoku.
Čia sūpuoklės, ten sūpuoklės-
Mėlynos tartum žibuoklės.

Ir drambliu pavažinėju,
Ir prie arklio stipinėju.
-Jie ne mano, o visų,-
Pasakau vaikams balsu.

Mes drauge daržely žaidžiam,
Mes linksmai čia laiką leidžiam.
Tėtė sako: ne juokai
Dvidešimt penki vaikai. (Vilija Šulcaitė)

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

MANO DARBELIAI