Vaikas jau pabudo,
Keliasi nosytė,
žiovauja burnytė,
Rausta jau žandai..
Girdi jau ausytės,
Dainą šią mamytės,
Akys prasimerkia,
Jau mane matai. .

Rąžosi rankytės
Spardosi kojytės
Dar nenori keltis
Pilvas, nugara.
Bet išaušo rytas,
Reik daug padaryti
Reik daug pamatyti
Jau miegot gana

PASIRĄŽYMAS

Pasirąžome, pasirąžome,
Tiesiam rankytes,
Tiesiam kojytes.

Tuoj miegai išeis
Ir sapnai išskris,
Gera nuotaika vaiką aplankys.

2) Ir zuikienė nuo Vyžūnų,
Leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė prausė
Ilgaūsį, ilgaausį.

3) Siuvo kelnes ir liemenę,
O liemenėje kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo
Ir mokyklon palydėjo.

Būtų gal graži pora
Bet pelytės jau nėra.
Tai mįslė, tai mįslė:
Kurgi dingo ta pelė?

Šokis baigėsi liūdnai
Nieks nežino kur jinai?
Gal urve, gal urve,
O gal katino pilve?

Vai koks storas, storas, storas
Raudonskruostis pomidoras
Tralialialia lialia lialia 2k
Tralialialia lialia lia 2k

Jam saulutė skruostus dažė,
O lietutis vandens nešė.
Tralialialia lialia lialia 2k
Tralialialia lialia lia 2k

Tik nelieskit jo daržely,
Nes jisai....... susprogti gali
Tralialialia lialia lialia 2k
Tralialialia lialia lia 2k

. BORUŽĖLĖ

Boružėlė septyntaškė, lia lia lia lia
Panaši į mažą braškę, lia lia lia lia
Lia lia lia......

Boružėlė lipa delnu, lia lia lia lia
Jai atrodo kopia kalnu, lia lia lia lia
Lia lia lia...

Kiek savaitėje dienų, lia lia lia lia
Tiek sparnelyje taškų lia lia lia lia
lia lia lia.......

Jei ant delno jai įgrysta, lia lia lia lia
Gali ji tolyn nuskristi, lia lia lia lia
Lia lia lia......
Boružėlė valgo kmyną, lia lia lia lia
Jai atrodo cepeliną, lia lia lia lia
Lia lia lia..

Ten, miške, kur eglės ošia,
Po pušim žalia žalia (sena, sena)
Buvo meškinas Rudnosis,
Rudnosienė – jo žmona.

Lyja, visą naktį lyja, 2k
O vaikai nemiega 2k
Klauso pasakų ilgų (senų) 2k

Ir turėjo jie meškiuką
Rudnosiuką – kaip ir jie.
Buvo jis dar be kelnyčių
Ir bėgiojo tik namie.

Vakare, kai tėtis grįžta,
Kai visa šeima namuos
Sėdi jie šiltam namely,
Klauso pasakų mamos.

Nuo saulės nušvitę
Žiedai su rasa, su rasa
Tau, mano mamyte, 2k
Saulutės saulutės šviesa 2k

Paukšteliai parskridę
Čiulbės kas diena kas diena
Tau, mano mamyte, 2k
Gražiausia gražiausia daina 2k

Tu mažą – mažytę
Mane auginai auginai
Mama, aš mylėsiu 2k
Tave amžinai amžinai 2k

2)Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs, nesustiręs
Bet kur eina, ten ir girias:

3)Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus,
Kiškį piškį užpustyti,
Ežį kežį užmigdyti.

4)Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau.

Turiu laivelį mažą,
Plonų plonų lentučių,
Man jį padarė tėtis,
Kad jūrininku būčiau.

Einu krantu smelėtu –
žuvelės tyliai plaukia.
Ei, traukitės į šalį
Ir duokit laivui kelią

Buvau Jonukas mažas –
dabar jau didis Jonas
Ir man širdelėj gera,
kad aš jau kapitonas.

. AŠ DAR MAŽAS, DAR BE ŪSŲ

Aš dar mažas, dar be ūsų,
Žmonės klausia, kuo aš būsiu,
Kam gi klausti, kuo aš būsiu,
Kai užaugsiu koše grūsiu.

Atskubėjęs takeliu
Žiogas tuoj sustojo
Ir žaliuoju smuikeliu
ėmė ir užgrojo

Vos išgirdusios tiktai
Žaliosios varlytės
Suko polką sau linksmai
Kol išaušo rytas

ŠOKAM ŠOKAM RATELIU

Šokam šokam rateliu
garsiai trepsim bateliu,
Eikš ir tu, eikš ir tu
Patrepsėsime kartu.

Plojam plojam katutes
Keliam saulėn rankutes
Eikš ir tu, eikš ir tu
Mes paplosime kartu.

Bus ratelyje šilčiau
Jei sustosime arčiau,
Bus ratelyje gražiau
Jei sustosime toliau.
Eikš ir tu, eikš ir tu,
Mes pašoksime kartu.

Priedainis:
Juk tai buvo neseniai, na, tikrai neseniai,
Kai gyveno vaikai laukinukai,
Ir turėjo jie draugus - tokius pat, kaip jie gerus
Dinozaurus, dinozaurus mažučiukus.

Mes ilgai su juo draugavom, pilį statėm jūros smėly,
Palmių riešutus ragavom ir skaičiavom upių akmenukus.
Ir tikrai, jūs patikėkit, aš buvau labai laiminga,
Nes turėjau tikrą draugą - dinozaurą Mikičik.

Priedainis:

Priedainis:
Kiek tau batų kas rytą valyti!
Jei sušlampa, jei pradeda lyti,
Kaip sunku batus tau, kaip sunku batus tau nusiauti!
Kaip keblu prie durų, kaip keblu prie durų juos sukrauti!

Aš norėjau dar daug ko paklausti,
Aš norėjau tau ranką paspausti,
Bet bijojau, nes jau, bet bijojau, nes jau nežinojau
Ką paduosi man, ką paduosi man, ranką ar koją.

Priedainis.

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

Nuo rasos apsunkę smilgos dvelkia pievos medumi
Ir beržai kažko dar ilgis ryto tolyn žvelgdami
Kur kelionė, ten daina, ten jaunystės šypsena
O būry gerų draugų bus visiems labai smagu

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

Reikia proto Šiaudinei Kaliausei,
Geležiniam Medkirčiui - širdies,
Nori būt drąsus Bailusis Liūtas
Ir mergaitė ieško namų.

Geltonų plytų kelias kiekvienam nutiestas
Į svajonių miestą, kur smaragdai žėri.
Eiki juo, nesustoki, kelio galą priėjęs
Tu draugus pažinsi, kur smaragdai žėri.

KEISTUOLIAI "KURMIO ERNESTO DAINA"

Pasauly daugel paslapčių,
Įspėti jas galingų reik pečių.
Tik tas, kas naršo po gūdžias gelmes,
Pasieks skaidrias žvaigždžių erdves.

Nereikia pergyvent, oi ne,
Kad kurmiai rausias po žeme.

Naktis už lango ar diena,
Nuo išradimų svaigsta man galva.
Aš geomokslo pradmenis kuriu,
Aš naują žodį geografijoj tariu.

Kaliausę ne iš kelmo spyrė,
Ji padaryta iš gerų daiktų,
Puikiausios kelnės, švarkas kaip nulietas.
Ar tu matai, kiek daug sagų? Kodėl? Cha cha.
Kodėl mane taip dailiai puošia,
Atleiskit, šitą pasakyt sunku,
Žiūrėk, aplink - paukšteliai čiulba, laukas ošia.
Pasaulis toks gražus. Todėl:

Kaliause būt nebloga,
Padėtis aukšta, patogi,
Ir visas laukas kaip ant delno, bet...
Kad pravardžiuoti ją paliautų,
Kad negirdėtų apkalbų,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Truputį smegenų.
Kad nestypsotų vidur lauko,
Gyvent galėtų kaip visi,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Laiminga būtų ji.

Vienu žodžiu puikia kaliause,
Kai tik padarė, aš iškart tapau.
Viena bėda - jei ko paklausi-
Neklausk: aš neprotingai atsakau!
Tai labai blogai! Ne!

Toks liūtas kaip aš pagarbos nevertas,
Bailus karalius – viso miško vargas.
Tiek baimės, tiek gėdos, tiek ašarų karčių,
Už ką šitos bėdos ant mano pečių?

KEISTUOLIAI "MEDKIRČIO DAINA"

Tas, kas turi krūtinei plakančią širdį,
Tas viską mato, viską jaučia, viską girdi.
Tas gali juoktis, raudot kai medžiai šlama,
Gali turėti draugą, mylėt mamą.
O kas neturi širdies, tas nieko nejaučia,
Tik geležinę krūtinę šaltis suspaudžia.
Nėr nei mamos mylimos, nei draugų mylimų,
Nėra sušildančių jį artimų širdžių.

Argi tau širdį už grašius parduoti verta,
Tapti beširdžiu, paverst ją į akmenį šaltą?
Jei tau pabodo krūtinei gyva širdis,
Atsimink, jos neturi geležinis medkirtys.