Krinta rasom nakties vėsa,
Skęsta sapnuos gamta visa.
Vien tik nenaudėlis svirplys
Svirpia sau užkrosnyje vis.
O-jo-jo-jo-jo, svirpia vis. (2k)

Mielas drąsuoli, paklausyk:
Laikas nurimti vieną syk!
Tavo pašonėj, dievaži,
Miega vaikai, vaikai maži.
Laikas nurimti tau, svirply. (2k)

Rasi medį, rasi gėlę,
Rasi melsvą dangų
Bus žaisliukai atsikėlę
Ir žiūrės pro langą.

Rasi margą ten drugelį
Kvies jis dūkt kaip vaikas
O sesutė ilgakasė
Skelbs, kad keltis laaaikas.
Džiaugsis tėtis, džiaugsis sesė,
Panešios ant rankų.
Galbūt greitai tu suprasi,
Kad Brangiausias man Tu.

Džiaugsis tėtis, džiaugsis sesė,
Panešios ant rankų.
Galbūt greitai tu suprasi,
Kad Brangiausias man Tu.

Čiūčia liūlia mano Turte,
Mik miegok lyg ryto
Juk mamytės meilės burtai
Tau širdin įkrito...

(Iš lopšinių kompaktėlio- Beatos daina)

Pelel, pelel nešk miegelį
Po mažyčio pagalvėle
Saldų miegelį.

Kad katelė nepajustų,
Mažytėlė nepabustų,
Kad saldžiai miegotų.

Katelės peliuoja,
Pelelės gainioja.
Kai pelelė šmikšt pataukšt
Nė katelė nesugaus.

Jau vakarėlis atėjo,
Jau saulužėlė užmigo.
Greitai mėnuo patekės 2k
Ir žvaigždelės sužibės. 2k

Čiūčia liūlia, mik, vaikeli, šilko pataluos,
Čiūčia liūlia, karalių pasaką sapnuok,
Čiūčia liūlia, mik, vaikeli, merki akeles,
Čiūčia liūlia, sapne skaičiuoki žvaigždeles.

Kai tik vaikelis liūlia liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Ar saulė šypsos ar mėnulis,
Mes galim šokt ir dūkt linksmai.
Kai tik vaikelis liūlia liūlia,
Kai tik užmiega jis ramiai,
Ar saulė šypsos, ar mėnulis,
Mes galim šokt ir dūkt linksmai.

Kuomet už lango saulės gaisruose
Sudegusi diena užmiega,
Naktis atneš Tau savo delnuose
Sapnus įpynusi į miegą...

Po virpančiom blakstienom
Net ašaros užmigs.
Ir supsis mėnesienoj
Besnaudžianti širdis...

Žvaigždžių lietus ant šilto skruosto
Prisiglaudžia ir švelniai glosto.
Nutyla spengianti tyla –
Miegok ramiai, aš būsiu šalia...

slaptazodis: my.opera.com/shedeuw..bet jis galioja tik nuorodoms, įdėtoms iš my opera. com puslapio, jei reikes slaptažodžio iš kito puslapio - reikia eiti i tą puslapį ir susirasti.

Nomedos gražiausios žiemos pasakos

Gražiausias pasakas seka teta Beta

Keistuolių muzikinė pasaka "Išdaigos Basmukų gatvėje"

Žvėrių gyvenimas

Geltonų plytų kelias

Vėjūnė - skraidanti raganaitė

Oskaras Milašius - gražiausios pasakos

Kadai kadės, Šventuos žolynuos, girioj plačioj, gyveno Mergelė - skaisti kaip uogelė ir panėšėjo į miško fėją, ar tyrą karalaitę… Ji dažnai keliaudavo miškais, nardydavo tankiose medžių lajose ir svajodavo kaip sutiks žibančią Meilės paukštę. Dar seniai seniai, kai ji buvo maža mergaitė, senelis pasakodavo, kad toli kalnuose gyvena žydra paukštė. Jos sparnai mėlyni, galva tviska ramybe ir grožiu, kurią vainikuoja auksinė karūna. Ją šaukdavo visi Paukšte Mėlyna - Šventa. Žmonės kalbėdavo, kad tam, kuris ją pamatydavo, imdavo šypsotis laimė - meilė begalinė aplankydavo. Tokios paukštės tad ir ieškojo tyroji Mergelė.

Vieną dieną šitaip jai bemąstant ir vaikštant šventais miško takeliais, atsitiko keistas dalykas, netikėtai ji žolynėliuose, prie pat upės, pastebėjo mėlyną kiaušinį. Stebėjosi mergelė jo dydžiu, jo spalvų įvairove, ir darėsi smalsu kas jo viduje gyvena. Paėmė ji tą kiaušinį ant rankų, paglostė, palingavo galvele, tyliai nusišypsojo ir patraukė link savo namų. Parėjusi aptaisė žydrąjį kiaušinį žalumėliais, o pati atsisėdo šalia ir laukė. Atėjo naktis, sužibo viena žvaigždelė, pasirodė kita, iš už medžių išlindo Mėnuliukas ir pašvietė į josios Veidelį, nutvieskė šiltu sidabru mėlynąjį kiaušinį. Nežinia kiek laiko praėjo, tačiau atsitiko keistas dalykas - kiaušinis sujudėjo ir pasigirdo tyli daina. Mergelė sukluso, pakreipė veidelį link sklindančio garso ir pamatė, jog iš kiaušinio išdygo mažas medelis, toks tiesus tiesus, su mirgančiais lapeliais, o po juo tupėjo mėlynoji paukštė ir pratisai giedojo, ir ta giesmė virpino Mergelės sielą, nes daina bylojo apie šalimais sėdinčią Mergelę ir laimę josios širdyje, šnekėjo apie vaiskią tyrą sielą ir apie tai, jog Meilė esti kiekvieno žmogaus širdyje. Staiga Mergelė ėmė ir suprato, kad jai nebereikės klajot vienai miškais, kad jos širdelėje gyvena ištisos platybės, kad jos namai čia ir dabar, kad josios laimė priklauso tik nuo jos. Ji nusišypsojo visa tai supratus, nusilenkė paukštei ir daugiau niekada neabejojo savimi, Meile, gėriu ir tyrumu, tikėjimu, jog visa kas išsvajota pildosi, kad lauktas bernelis - Meilė, esantis už jūrių marių, yra visai čia pat ir telaukia josios šilto širdies palytėjimo, kuris pažadina kiekvieną laukiantį Meilės…

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

Trobelė Pūkuotynėje

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia