Technologijos ir medžiagos Čiužiniai pagal savo savybes skirstomi į čiužinius su ryškiomis ortopedinėmis savybėmis ir be jų. Pavyzdžiui, paprastas poroloninis arba spyruoklinis čiužinys neturi ryškių ortopedinių savybių. Gulint ant šono, ties stuburo linija, priklausomai nuo žmogaus svorio, čiužinys tik daugiau ar mažiau įdumba.
Šiuo metu vieni paklausiausių čiužinių - spyruokliniai, lateksiniai ir ortopediniai čiužiniai, kurie neseniai dar buvo naujiena.
Ortopedinių čiužinių paskirtis- kad miegant didžiausias krūvis tektų nugarkauliui. Šie čiužiniai konstruojami iš specialaus įdėklo ir spyruoklių, suteikiančių kietumą. Ortopedinis čiužinys neįdumba, nesudrimba ir yra ilgaamžis.
Kiti čiužinių tipai:
Spyruokliniai čiužiniai - atviraspyruoklinės ir dengtaspyruoklinės sistemos;
Poroloniniai neortopediniai;
Poroliniai ortopediniai („prisitaikėliai");
Lateksiniai ortopediniai ir neortopediniai;
Mišrūs (kelios medžiagos ir sistemos apjungtos viename čiužinyje);
Egzotiškų medžiagų bei vadinamieji natūralių medžiagų čiužiniai.
Pūkinis čiužinys - labai minkštas, o tai nesveika stuburui. Geriau rinktis kietesnį pagrindą.
Vatiniai čiužiniai - nepatogūs, laikui bėgant susiguli, atsiranda nelygumų, garankščių. Vatinius čiužinius reikia keisti ne rečiau, kaip kas 3-4 metus.
Vandens čiužiniai patogūs ir tamprūs, todėl nekenkia nugarkauliui. Nepatogumas kitas - tokie čiužiniai ypač sunkūs, reikalauja kompleksinės priežiūros.
Pripučiami čiužiniai- tinkamiausi laikinam naudojimui (kelionėje arba jei turite svečių).
Yra dar masažiniai čiužiniai- paspaudus valdymo pultelio mygtuką, lova pradeda vibruoti.
Čiužiniai gali būti spyruokliniai ir be spyruoklių. Abi rūšys turi privalumų ir trūkumų.
Čiužiniai be spyruoklių gali būti pagaminti ir iš vienos mežiagos, ir iš keleto skirtingų medžiagų sluoksnių. Čiužiniai be spyruoklių paprastai gaminami iš latekso, porolono, ir t.t.
Jei čiužinio pagrindą sudaro putų poliuretanas, čiužinys itin elastingas ir patvarus, nesideformuoja, forma nesikeičia net po daugelio naudojimo metų, nes čiužiniuose nėra laikui bėgant susidėvinčių spyruoklių. Poliuretaninis čiužinys yra optimaliausias variantas žmonėms, kurie alergiški dulkėms. Deja, jis turi ir trūkumą - vasarą miegoti ant sintetinio čiužinio būna per karšta.
Čiužiniai su pigiu sintetiniu užpildu paprastai būna pernelyg ploni ir kieti, o kokybiškesni dažnai kainuoja tiek pat, kiek ir spyruokliniai.
Spyruoklių čiužiniai laikomi patogesniais, nei be spyruoklių. Šie čiužiniai būna dvejopi - stambiomis ir smulkiomis spyruoklėmis. Dabar tokiuose čiužiniuose įtaisomos specialios medžiaginės kišenėlės kiekvienai spyruoklei. Jos tarpusavyje nesiliečia, todėl neskleidžia jokio garso. Spyruoklės iš vidaus sutvirtinamos metaliniais rėmeliais, dėl to čiužinys nepraranda originalios formos ir negali deformuotis.
Atviros sistemos, naudotos daugelyje senų čiužinių, iki šiol aptinkamos šiuolaikiškuose pigiuose čiužiniuose. Jų pagrindas - tarpusavyje susietų spyruoklių sistema, veikianti kaip viena plokštuma ir tolygiai paskirstanti kūno svorį visam čiužiniui. Atviraspyruoklių čiužinių konstrukcija nėra pats geriausias pasirinkimas sveikatos požiūriu, nors gali būti priimtina dėl kainos. Žinoma, toks čiužinys negali būti vadinamas ortopediniu.
Dengtaspyruoklinių čiužinių veikimo ir gamybos principas visai kitoks- gaminamas tankus nesujungtų maišelinių spyruoklių tinklas, juose kiekviena spyruoklė įmauta į individualią kartūninę įmautę ir juda atskirai. Tai reiškia, kad spyruoklės susispaudžia tik tame plote, į kurį perkeliamas svoris. Maišeliai yra sujungti tarpusavyje, sudarydami eilę, o eilės taip pat sujungtos. Tokiu būdu padaromas nepriklausomų spyruoklių blokas. Kadangi vienos spyruoklės spaudimas nepriverčia įlinkiti kitų, toks čiužinys suteikia tinkamą paramą tokioms problematiškoms zonoms, kaip juosmuo. Jei ant čiužinio miega du asmenys, miegant jie nepririedės vienas prie kito. Būtent todėl dengtaspyruokliniai čiužiniai idealiai tinka dvigulėms lovoms - kuomet vienas iš miegančiųjų ima vartytis lovoje, jis nepažadina antrojo, nes kita čiužinio pusė beveik nesujuda. Jeigu dvigulėje lovoje miega sutuoktiniai, kurių svorio kategorijos labai skirtingos, toks čiužinys nuo sunkesniojo iš jų svorio neįdubs.
Kadangi nepriklausomos spyruoklės gali būti skirtingų diametrų, gali būti ir skirtingas spyruoklių kiekis kvadratiniame metre. Standartinis kiekis yra 220-260 spyruoklių kvadratiniame metre. „Multipocket" spyruoklių blokai gali turėti iki 1000 spyruoklių kvadratiniame metre. Tokie čiužiniai puikiai atitinka kūno kontūrus, jie turi ortopedinių savybių ir gali atlaikyti didesnes apkrovas. Vienintelis jų trūkumas yra aukšta kaina.
Patys populiariausi spyruoklinių čiužinių tipai yra šie:
Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 3 cm natūralaus latekso- minkštas čiužinys
Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 3 cm kokoso pluoštas- kieto paviršiaus čiužinys
Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 1 cm kokoso- 3 cm natūralaus latekso- pusiau- kietas čiužinys
Spyruokliniai čiužiniai susideda iš karkaso ir užpildo, skiriančio kūną nuo spyruoklių. Virš spyruoklių dedamas kamšalas, kuris suteikia paviršiui kietumą arba švelnumą.
Populiariausi kamšalų tipai yra šie: poliuretaninės putos, lateksas (natūralus ar dirbtinis), porolonas, etc. Spyruoklinių čiužinių viršutinis sluoksnis paprastai gaminamas iš porolono arba latekso. Viršutinės medžiagos storis priklauso nuo to, kokio minkštumo čiužinio pageidausite.
Kokoso plaušai yra kietas natūralus užpildas. Paprastai jis impregnuotas lateksu. Kokoso pluoštas yra mažiau tvirtas nei, pvz., porolonas ar lateksas, bet toks užpildas nerekomenduojamas turintiems viršsvorio, nes gali pradėti trupėti. Kokoso plaušo čiužiniai yra ypač kieti. Plaušas apdirbamas chemikalais, kad nesiveistų grybeliai, suklijuojamas klijais, kurie gali alergizuoti. Gerai praleidžia orą.
Dirbtinis lateksas yra gana pigi medžiaga, naudojamas daugumoje ekonominės klasės modelių.
Natūralus lateksas yra švelnesnis ir patogesnis įdėklas. Kadangi jis gaminamas iš kaučiuko sakų putų, yra labai stangrus, elastingas.
Čiužiniai iš latekso (perforuotos gumos) arba iš viskoelastinio putų poliuretano, kurie kietėja ir minkštėja nuo kūno šilumos, įdumba pagal kūno formą. Tokie čiužiniai turi nuo trijų iki septynių anatominių zonų. Natūralaus latekso čiužiniai yra minkšti ir suteikia skirtingus kietumo lygius skirtingoms kūno dalims. Lateksinių čiužinių sudėtyje dažniausiai yra apie 20 proc. kaučiuko, kuris suteikia jiems elastingumo, neleidžia deformuotis, neskleidžia garso. Jie lengvai prisitaiko prie gulinčiojo, yra higieniški. Lateksiniuose čiužiniuose yra daug skylučių, kurios palengvina jo ventiliaciją, išlaiko optimalų šilumos ir drėgmės santykį. Šių čiužinių pagrindiniai trūkumai yra nemalonus gumos kvapas, sunkiai išgarina drėgmę, todėl linkę pelyti, vasarą ant latekso prakaituojama labiausiai iš visų kitų čiužinių. Yra nemažai lateksui alergiškų žmonių.
Čiužiniai iš kokoso plaušo ir latekso gaminami ir kieti, ir labai kieti.
Poroloniniai ortopediniai čiužiniai turi tokias pačias gerąsias savybes, kaip latekso gaminiai, bet neturi latekso trūkumų.
Čiužinių gamyboje naudojamas ir specialus, labai tamprus padidinto tankio putų poliuretanas HR. Šios medžiagos elastingumas, tamprumas ir maža liekamoji deformacija savo parametrais mažai skiriasi nuo lateksinių.
Čiužinys „prisitaikelis"- tai čiužinys, kurio sudėtyje yra minkštų naujos kartos medžiagų, pvz., „Tempur", viskoelastinio porolono (eucatherm, porolono tinginio), kurios reaguoja į spaudimą (slėgimą) ir šilumą ir kuriam laikui „prisimindamos" kūno formas. Šios medžiagos suteikia čiužiniui papildomo patogumo ir anti- nuogulų efektą. Čiužinys, veikiamas žmogaus kūno svorio, visiškai prisitaiko prie jo, bet nėra ortopedinių zonų, todėl neužtikrinama taisyklinga stuburo padėtis.
Į mišrios sudėties čiužinių sudėtį gali įeiti kelios skirtingos medžiagos. Čiužiniai, kurių užpildas pagamintas iš kokoso pluošto, maišyto su lateksu, brangesni, nors ilgiau netarnauja.
Veltinys. Jis naudojamas kaip vidinis tarpsluoksnis tarp kitų užpildo sluoksnių, arba kaip apsauginis čiužinio sluoksnis. Pastaruoju atveju, jo pagrindinis trūkumas yra neilgas tarnavimo laikas.
Čiužinio paviršius turi būti vidutinio minkštumo - nei per kietas, nei per minkštas. Jei, pačiupinėjus čiužinį, jaučiamas nemalonus grubumas, nelygumas, kauburėliai, toks čiužinys netinkamas. Be to, geriau, jei išorinis čiužinio sluoksnis medvilninis.
Norint išvengti pelėsių ir grybelių, kurie neišvengiamai veisiasi paprastuose čiužiniuose, patartina rinktis čiužinius, padengtus specialia medžiaga, stabdančia šį procesą.
Čiužiniai, padengti natūralia medvilne, apsaugo miegantyjį nuo alerginės reakcijos, taip pat astmos priepuolių, kvėpavimo sutrikimus sukeliančių dulkių erkučių, bakterijų ir grybelių sukėlėjų. Dėl unikalios molekulinės struktūros tokie čiužiniai gerai praleidžia orą, o papildomą ventiliaciją garantuoja šonuose įtaisytos specialios vėdinimo angos.
Labai svarbūs ir čiužinių apvalkalai. Renkantis apvalkalą, būtina atsižvelgti į tai, ar jis nuimamas, ar pasiūtas iš daigstyto audinio, ar turi antialergines savybes, ar galima jį skalbti, ar turi žieminę ir vasarinę puses. Čiužinio apvalkalas turi būti natūralaus pluošto, kad čiužinys galėtų „kvėpuoti". Be to, visi sintetiniai audiniai yra slidūs, tad patalynė nuo jų paprasčiausiai nuslenka.
Lamelinės pagrindo grotelės, ant kurių dedamas čiužinys, taip pat labai svarbus komponentas. Teisingai parinktas grotelių ir čiužinio derinys lemia optimalią kūno fiziologinę padėtį miego metu. Esant neteisingam deriniui, pakenksite savo sveikatai ir sugadinsite čiužinį.