*Prasidedant slogai vertėtų kelis kartus per dieną uostyti uostomo tabako.
*Vatos gabaliuką suvilgyti svogūno arba česnako sultyse ir 10 minučių įsikišti į nosį. Kartoti 3 kartus per dieną 2-3 dienas.
*Lygiomis dalimis sumaišyti citrinų sultis ir šviežiai trintų krienų tarkius. Vartoti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną, likus 40 minučių iki valgio. Galima vartoti krienus su medumi.
*Sergant sloga, nakčiai vertėtų galvą apsidengti kepuraitę, kad po audiniu būtų plaukų linija. Stipri sloga praeis po kelių dienų nuo tada, kai ligonis pradės miegoti su kepure.
*Rekomenduojama kartą per 30 minučių viena, o paskui kita šnerve pauostyti amoniako.
*Išgerti karštame vandenyje išmaišytus 1-2 šaukštelius obuolių acto ir tiek pat medaus. Gerti karštą.
*Valgomajame vandens šaukšte išmaišyti 2-3 lašus 3 proc. vandenilio peroksido. Naudoti kaip lašus į nosį.
*Į nosį lašinti šviežiai spaustų česnakų arba svogūnų sulčių, sumaišytų su pienu.
*Nakčiai ant pėdų jodu nusipiešti tinklelį ir užsimauti šiltas kojines.
*Tik pajutus pirmuosius slogos požymius reikia nosį skalauti sūriu vandeniu.
*Vaikams nuo slogos gerai padeda atskiestos burokėlių sultys. Išspaudus nedidelio buroko sultis reiktų per pusę atskiesti virintu vandeniu ir lašinti į nosį kelis kartus per dieną.
*Pajutus pirmuosius slogos požymius nakčiai reiktų apsimauti šiltą kepuraitę, o į ausis įsikišti boro spirite sumirkytos vatos. Per naktį ausys gerai sušils, o spirito garai dezinfekuos vidinius nosies sinusus. Ryte slogos nebebus.
*Senovinis būdas. Tik prasidėjus slogai ant pėdų uždėti garstyčių ir apvynioti flanele. Apsimauti šiltas kojines ir garstyčias laikyti tiek, kiek išeis. Nusiimti ir greitai pavaikščioti. Iki ryto sloga praeis.
*Pirmosiomis dienomis padeda sodos ir taninų lašai. Paruošimas: 1 valgomasis šaukštas šviežiai plikytos arbatos, žiupsnelis geriamosios sodos. Lašus lašinti tik šiltus. 8-10 lašų 3-4 kartus per dieną. Jei nėra alergijos morkoms, galima pakaitomis lašinti morkų sultis bei sodos ir taninų lašus.
*Į puodą įpilti stiklinę pieno ir suberti 1 valgomą šaukštą šalavijų. Puodą uždengti. Mišinį užvirti, leisti atvėsti ir perkošti. Vėl užvirti. Gerti karštą prieš miegą.
*Smulkiai sutarkuoti vieną svogūno galvutę, įdėti arbatinį šaukštelį medaus ir šaukštą kopūstų sulčių. Košę vartoti 3 kartus per dieną po valgio: suaugusiesiems - šaukštas, vaikams - šaukštelis. Iš košės išspaustas sultis, per pusę atskiedus vandeniu, galima lašinti į nosį.
*Česnako galvutę padalinti į skilteles. Paimti likusį stiebelį, jį sekundę palaikyti prie ugnies šaltinio, užgesinti ir kvėpuoti jo dūmais.
*Sunkią slogą gali išgydyti paprastas ūkiškas muilas. Tokiu muilu gerai išmuiluoti pirštą ir nuoširdžiai praplauti šnerves.
*Slogą galima gydytis beriant į nosį sausų garstyčių miltelių.
*Vandens stiklinėje ištirpdyti arbatinį šaukštelį druskos ir iš delno paeiliui traukti mišinį į abi šnerves. Kartojant šią procedūra kelis kartus per dieną sloga praeina. Jei ją atliktumėte kartą per dieną ilgesnį laiką, išsigydytumėte chronišką slogą, tai būtų puiki peršalimo ligų profilaktika.
Sloga galima gydyti vartojant šviežiai tarkuotus krienus su citrinų sultimis. Į 150-200 gr. tarkuotų krienų supilti 2-3 citrinų sultis. Vartoti mišinį prieš valgį du kartus per dieną po pusę arbatinio šaukštelio.
*Sutrinkite 2 šaukštus svogūno arba česnako, suberkite į stiklinę, ją įstatykite į verdančio vandens puodą. Stiklinę uždengti iš popieriaus padarytu piltuvėliu, per kurio plonąjį galą po 10 min. kiekviena šnerve kvėpuokite garais. Po 3-4 kasdieninių procedūrų sloga turėtų išgyti ilgam.
*Paimti po 1 arbatinį šaukštelį kadagių ir erškėtrožių uogų nuoviro, pridėti ½ spiritinio pikio antpilo, kruopščiai sumaišyti. Prasidėjus slogai, vatą suvilgyti tirpale ir įsikišti į šnervę. Procedūrą galima kartoti 3-4 kartus per dieną, bet kaskart reikia naudoti šviežias erškėtrožių uogas.
*Žibale sumirkytą ir nuspaustą skudurėlį pridėkite prie padų, apsimaukite vilnones kojines ir nakčiai šiltai apsiklokite. Ryte arba palengvės, arba sloga išnyks.

Regis, nėra įkyresnės ligos už slogą. Tai užgula nosį taip, kad neįmanoma pro ją kvėpuoti, tai iš jos ima varvėti skystas sekretas, tai pradeda skirtis tirštos gelsvos išskyros ir įsiskausta galva. Ir gydyk negydęs - slogos greitai atsikratyti nepavyks.

Nepaisant to, slogą, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti. Bet pirmiausia reikia įsitikinti, ar sloga infekcinė, ar alerginė. Jeigu alerginė, iš nosies dažniausiai skiriasi skystas sekretas. Jis sutirštėja tik ilgai nesigydant. O kad taip neatsitiktų, reikia gydytis specialiais vaistais.

Šaltuoju metų laiku dažniausiai išsivysto infekcinė sloga, kurią iš pradžių - ne ilgiau kaip 3 dienas! - galima gydyti kraujagysles siaurinančiais vaistais. Jeigu per tiek laiko nepavyksta pasveikti, reikia pradėti į nosį lašinti, pavyzdžiui, persikų aliejų, kuris suminkština gleivinę ir palengvina sekreto pasišalinimą.

Sergant hipertenzija, kraujagysles siaurinančių vaistų reikia visiškai atsisakyti, nes jie gali padidinti arterinį spaudimą. Tokiu atveju geriau iš karto pradėti gydytis vaistingaisiais augalais. Pavyzdžiui, lašinant į nosį mišinius, pagamintus iš tam tikrų augalų sulčių: 0,5 valgomojo šaukšto jonažolės nuoviro ir 1 arbatinio šaukštelio alavijo sulčių; iš 1 dalies svogūnų ir 2 dalių česnakų sulčių; iš 2-3 česnako skiltelių sulčių, 1 arbatinio šaukštelio vandens ir 0,5 arbatinio šaukštelio medaus.

Deramai negydant slogos, gali ilgainiui išsivystyti lėtinis rinitas arba haimoritas. Šias ligas gydyti gerokai sunkiau, todėl reikia nedelsiant kreiptis į otorinolaringologą.

* Sergant sloga, šienlige, nosies ančių uždegimu, peršalus, labai naudingos eukalipto bei mėtos lapų, eglės pumpurų, kmyno žolės inhaliacijos. Pavyzdžiui, sumaišoma po 4 valgomuosius šaukštus mėtos bei eukalipto lapų ir 25 g eglės pumpurų: 1 valgomąjį šaukštą smulkinto mišinio užpilama vandeniu, 2 minutes pavirinama ir 10-15 min. pakvėpuojama iš indelio kylančiais garais. Tokios inhaliacijos daromos 2-3 kartus per dieną.

* Sergant sloga, į nosį lašinama atskiestų vandeniu citrinos sulčių.

* Rytais ir vakarais nosis plaunama druskos tirpalu (įsiurbiama į pipetę, atsargiai sušvirkščiama į vieną ir kitą šnervę, o po to iššnypščiama nosis). Be to, ant kaktos ir pakaušio dedama molio tirpalo pavilgus.

* 2 kartus per dieną nosis plaunama ugniažolės antpilu.

* Nosies valymas: į arbatinuką įpilama 1 stiklinė šilto pasūdyto vandens, ant jo snapelio užmaunamas čiulptukas su skylute, pro kurią nosimi lėtai siurbiamas tirpalas; jį išspjauname pro burną. Išsiurbus maždaug pusę tirpalo, paeiliui atsargiai iššnypščiamos abi šnervės. Taip pat padaroma ir išsiurbus visą tirpalą.

* Arbatinį šaukštelį pušies, eglės, kedro arba kėnio pumpurai užpilami 1 stikline vandens, 20 min. pavirinama, truputį atvėsinama ir kvėpuojama garais paeiliui abiem šnervėmis (kiekviena įkvėpdami maždaug po 80 kartų).

* Siekiant greičiau išgydyti slogą, reikia laikinai atsisakyti pieno produktų ir miltinių gaminių. O dar geriau - bent vieną dieną pabadauti.

* Sumaišoma po lygiai augalinio aliejaus (geriausia saulėgrąžų, alyvuogių arba kukurūzų) ir morkų sulčių, įlašinama 1-3 lašus česnako sulčių ir keletą kartų per dieną lašinama į nosį. Šis mišinys ne tik palengvina kvėpavimą pro nosį, bet ir ją dezinfekuoja.

* Nuluptą raudonąjį burokėlį išverdame nedideliame kiekyje vandens ir 2 kartus per dieną į kiekvieną šnervę įlašinama po 5 lašus nuoviro. Šiuo nuoviru galima 3 kartus per dieną išplauti nosį arba įkišti į kiekvieną šnervę juo suvilgytus tamponėlius ir palaukti 15-20 min. Vietoje burokėlių nuoviro galima naudoti raugintas jų sultis: po 2-3 lašus 3 kartus per dieną.

* Tirštą nosies sekretą šalina citrinos ir krieno sulčių lygių dalių mišinys: vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną, 3 min. prieš valgį.

Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia
Sveikinimų atvirukai