Sveikatėlės Idit ir Saulytės berniukams

Jėtus nebespėju nieko,ech..net nepastebiu kai dienos nebėra vat ką reiškia vyras namie

Va ir dabar reik lėkt vakarienę daryt
Bet šian daug nesivarginsiu cepakų gatavų nusipirkau ,išvirsiu ir užteks

Laimėtojų garbės lenta
Pagalba naujokams ir ne tik čia
Forumo taisyklės ir ne tik čia

pasiskaitimui
Mielosios,mielieji neseniai pasijutau absoliučiai balta varna niūriame
šiuolaikiniame kontekste. Einu į darbą per šlapdribą, o širdis
dainuoja, atseit "žiema, žiema....". Darbe šefas pasakė, kad vėl
mažins atlyginimus, visi dejuoja, o aš imu aiškinti, kad "nieko,
moterys, pasispausim, mūsų vyrukai mažiau alaus išgers". Aiškinu, kad
"čia jokia tragedija, kad tai tik pinigai, fi..."
Draugė verkia, kad jos jau antra duktė emigruoja į užsienį, o aš ją
guodžiu: atseit, nu ir gerai, pasaulio pamatys, gaivaus oro įkvėps,
sakau, laimė kokia. Leistų man kas emigruoti, aš tuoj pat pūsčiau su
kuprinike ant pečių. O ji sako: "Ką čia nusišneki, jei jaunimas
išvažiuos, kas tau pensiją uždirbs?". Aš sakau: "Jauni veržlūs slaval"
ir uždainuoju "jamščik, niegani lošadej" ... Ji pasukinėja pirštu prie
smilkinio, o aš jai pakšteliu į žandą...
Ir tai dar ne viskas. Visi "deda" ant Kubiliaus, o man jo darosi
motiniškai gaila, nevalingai jaučiu, kad imu palaikyti jo vykdomą
politiką. Vakare įsijungiu televizorių, pensininkai prie Sporto rūmų
dainuoja "Mažam kambarėly...", o man gražu iki ašarų... Na va,
galvoju, senjorai kaip gražiai susivienijo, išėjo pasižmonėti,
pasibendrauti, tik galėtų taip nešūkauti, juk sumažins mažiau, negu
padidino...
Ir tai dar ne viskas. Vieną eilinį vakarą ėmiau ir padariau šventišką
vakarienę, užtiesiau staltiesę, sudėjau šeimyninį sidabrą, uždegiau
žvakes ir laukiu saviškio grįžtant. Iš anksto perspėjau, kad
nevėluotų, nes laukia siurprizas....
Laukiu dešimt minučių, laukiu dvidešimt, ir pusvalandį laukiu, ir 50
minučių.... Susijaudinu, gal kas nutiko, tad skambinu... O tas: "Oj,
mieloji, užtrukau čia su klientais truputį" (o balse, jaučiu, koks 1,2
promilės meilumo).
Normalioje būsenoje, kiek save pažįstu, būčiau nutrenkusi ragelį,
suvertusi maistą į šiukšlių dėžę, gal net sudaužiusi porą senų lėkščių
ir apsižliumbusi... O dabar sakau, ir pati savimi netikiu: "Nieko,
mielasis, aš tavęs čia lauksiu". Po trijų minučių maniškis parpūtė (na
ir kas, kad su kvapeliu, bet užtat kažkokio tauraus gėrimo) ir buvo
man labai meilus visą vakarą.
Vakare susiglaudę žiūrėjom "Panoramą". Kubilius sakė, kad jam pavyko
suvaldyti krizę ir aš nuoširdiai apsidžiaugiau.
Žodžiu, mano mąstysena pasidarė pozityvi iki pavojingumo. Darbe į mane
pradėjo šnairuoti, ir pastebėjau, kad, man įėjus, kalbos staiga
nutildavo... O viena kolegė, kai aš pradėjau ginti Kubilių, į mane
metė neapykantos pilną žvilgsnį ir išvadino megzta berete. Bet aš iš
tikrųjų dabar vaikštau su elegantiška megzta berete, nes jos Europoje
vėl labai madingos, tai net nesupykau, tik pagalvojau, vargšelė -- ji
niekada nesekė madų, užtat ir liko senmergė. Ir jos man pagailo...
Žodžiu, mielosios, aš supratau, kad su manimi kažkas negerai, kad
negalima taip pozityviai žiūrėti į pasaulį ir į Kubilių, bet nieko
negalėjau su savimi padaryti.
Vieną dieną per pietų pertrauką išėjau pasivaikščioti po gražėjantį
bulvarą, savo idiotišką šypseną slėpdama po stilingu šalikėliu,
priderintu prie nertos beretės, ir sutikau savo seną bičiulę. Nuėjome
išgerti kavos, o kai ji manęs paklausė, kaip aš gyvenu, pasakiau, kad
taip gerai niekada nesijaučiau, bet jaučiuosi balta varna ir turiu
slėpti savo pozityvų požiūrį, nes visus imu nervinti.
"Žinok, ir man tas pats, -- prisipažino draugė, -- Po to kai susileidau
5 ampules B vitaminų komplekso, skraidau kaip ant sparnų, ir man
Kubilius labai priimtinas".
"Ojetau, kai man buvo susukę nugarą, aš irgi susikaliau net 10 ampulių
B kompleso", -- staiga prisiminiau, ir viskas susidėliojo į vietas.
Tad mes abi pradėjome kikenti ir nusprendėme, kad, matyt, ir Kubilius
susileido B kompleksą, todėl taip optimistiškai žiūri į krizę, į
biudžetą ir socialinių išmokų mažinimo programą .
Tai štai, mielosios, gera naujiena -- aš esu psichiškai normali, tik
laikinai matau pasaulį gražesnį, negu jis yra, ir nepasakyčiau, kad
man tai nepatiktų.
Siūlau visoms išbandyti antikrizinį planą -- 10 ampulių B komplekso --
ir gyvenam Neregėtoj Lietuvoj

parsitempiau,,avatar"filmą-liuks

man vaikis šianakt tiek priausėjo,kad baisu,kol neperkėlėm savo lovon,tada baigės kosuliai..taip ir nesupratau kas buvo